Neurochirurgijai Klaipėdoje – giljotina. Kas toliau? (6)
Visiškas abejingumas pacientų poreikiams, autoritetingų medikų nuomonės ignoravimas ir grėsmingas signalas ateičiai – taip vertinu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Kolegijos sprendimą dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programos 2014-2020 m. Ją įgyvendinant visos planinės operacijos bus nukreiptos į Kauno klinikas nebepaliekant klaipėdiečiams galimybės gauti efektyvias neurochirurgines paslaugas savame mieste.
Žmonės prieš savo valią bus paversti medicinos „emigrantais“, o didelę patirtį sukaupę neurochirurgai, nebeturėdami galimybės pritaikyti savo žinių, paliks Klaipėdą ir čia veikiančias gydymo įstaigas. Analogiškas scenarijus laukia ir kitų Lietuvos miestų – Šiaulių, Panevėžio, ne išimtis ir Vilnius.
Kam tokia situacija palanki? Išimtinai Kauno medicinos elitui. Jam pataikaujant ryžtasi paminti daugumos interesus. Tokia situacija yra daugiau nei ydinga – ji pavojinga. Rugsėjo 29 d. SAM Kolegijos priimto sprendimo akivaizdoje turime skambinti pavojaus varpais, nes vėliau eilė gali ateiti onkologijai, pilvo, akių chirurgijai ir kitoms operacijoms – jas taip pat gali būti užsimota sukoncentruoti viename mieste, vienoje medicinos įstaigoje.
Dešimt balsų prieš – tarp jų ir mano bei kitų profesorių – tiek SAM Kolegijos narių išsakė griežtą nepritarimą neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programai. Visgi to nepakako ir sprendimas, deja, buvo priimtas. Gal ir nieko nuostabaus, žinant, jog Kolegijoje daugumą sudaro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai.
Sprendimas buvo ne tik nemotyvuotas – manau, jog prabilus apie tariamą Klaipėdoje ar kituose miestuose dirbančių medikų kompetencijos stoką, kolegos buvo pažeminti, nubraukti jų sunkaus įdirbio metai. Prieš lemiamą balsavimą netgi nebuvo leista pasisakyti Neurochirurgų draugijos pirmininkui – šis faktas irgi labai iškalbingas.
Siauri instituciniai interesai pasirodė svarbesni nei ligos ištiktų žmonių norai ir galimybės. Čia norėčiau kiek detaliau iliustruoti, kaip pradėjus įgyvendinti minėtąją programą pasikeis pacientų kasdienybė. Planinėms operacijoms besiruošiantiems žmonėms ir jų artimiesiems teks jaudintis ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir rūpintis gan varginančia kelione. Laikas, išlaidos transportui, galvosūkiai dėl nakvynės kitame mieste norint lankyti ir slaugyti ligonį – visa tai prislėgs pacientus ir jų šeimos narius finansine ir psichologine prasmėmis.
Neatmeskime ir tikimybės, jog dalis pacientų pablogėjus medicinos paslaugų prieinamumui įvertins laiko bei piniginius kaštus ir nesiryš važiuoti operuotis į miestą, kuris yra toli ir visiškai nepažįstamas.
Nurodę klaipėdiečiams operuotis kitame Baltijos krante, Švedijoje, įsteigtame medicinos centre turbūt labiau priartėtume prie ligonių interesų nei vertinant dabartinę situaciją. Skamba tarsi anekdotas, tačiau taip kalbant šypsotis visai nesinori.
Bauginančios perspektyvos pacientams, miglotos – Klaipėdos ir kitų miestų medikams... O vos daugiau nei prieš mėnesį pasidžiaugėme, kad daug negatyvių pasekmių provokuojantis optimizavimo planas, kurio mechanizmą užsuko buvęs SAM ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, yra sustabdytas. Nė kiek neprieštaravome, atvirkščiai – pritarėme sumanymui pačias sudėtingiausias neurochirurgines operacijas, kurių per metus visoje šalyje atliekama maždaug 40, sukoncentruoti viename Lietuvos mieste, vienoje gydymoįstaigoje. Tai būtų logiška.
Tačiau sprendimasį Kauną nukreipti ne tik sergančiuosius itin retomis ligomis, bet ir visas planines neurochirurgines operacijas, per metus palies apie 300 Klaipėdos ir jos regiono žmonių, neskaitant antratiek jų artimųjų, kurie rūpinasi savo šeimos narių slaugymu.
Sprendimas, galintis nulemti neurochirurgijos sužlugdymą mūsų šalyje, deja, jau priimtas. Visgi privalome apie jį kalbėti, kelti akivaizdžią problematiką ir būti budrūs saugodami savo ir savo pacientų teises!
Susiję straipsniai
