Neuroendokrininiai navikai – liga su tūkstančiu veidų(2)

Vis daugiau žmonių suserga neuroendokrininiais navikais. Tačiau jie ne iš karto patenka pas reikiamą specialistą – tyrimai rodo, kad vidutiniškai ši liga žmogui nustatoma tik po ketverių metų. Iki tol ligoniai apsilanko pas šešis specialistus. Gydytojai onkologai tvirtina, kad tinkamai gydomi neuroendokrininiais navikais sergantys žmonės gali pasveikti ar gyventi labai ilgai, beveik nepatirdami ligos požymių.

Reklama

Ligos simptomų nebuvo

Neuroendokrininiais (NE) navikais vadinami augliai, kurie atsiranda nervinio vamzdelio – neuroektodermos – ląstelių sluoksnyje, iš kurių vystosi nervų sistema. Šių ląstelių gali būti beveik visame žmogaus kūne. Todėl ir NE navikai gali išsivystyti įvairiuose organuose – inkstuose, kasoje, žarnyne, plaučiuose.

„Neuroendokrininis navikas man buvo nustatytas 2012-ųjų balandį. Tačiau iš tiesų liga prasidėjo penkiais mėnesiais anksčiau. 2011 m. lapkritį man sustojo širdis. Gydytojai nustatė, kad mano skydliaukė hiperaktyvi. Po ligos ilgai bandžiau atsigauti“, – prisimena Antanas L.

Šis vyras vienas iš nedaugelio, kuriems taip greitai buvo nustatyta reta liga.

Vieną dieną Antanui prasidėjo intensyvus vidinis kraujavimas. Kai greitosios pagalbos automobilis vežė jį į ligoninę, Antanas pasakojo apie savo ligą jį lydėjusiam gydytojui. O šis pasakė, jog suprantąs – Antano kraujagyslių sienelės yra plonos. Šiaip ar taip, vidinis kraujavimas nebuvo įprasta sergančiajam širdies liga. Ligoninėje gydytojai atliko tyrimus ir žarnyne nustatė NE naviką. Jis buvo golfo kamuoliuko dydžio.

„Kadangi nejaučiau nieko blogo, gydytojai vėžio negalėjo aptikti, kol pradėjo kraujuoti žarnynas. Jei taip nebūtų nutikę, po kelių mėnesių auglys būtų visiškai užkimšęs mano žarnas. Todėl chirurgai išoperavo naviką ir pašalino dalį žarnos ir kepenų, nes ten buvo metastazių“, – pasakoja vyras.

Po gydymo praėjo penkeri metai, vyras teigia, kad jaučiasi gerai, tik turi dažniau lankytis tualete ir paisyti, ką valgo: privalėjo pamėgti sriubas ir troškinius, kuriems anksčiau buvo abejingas, turi daugiau valgyti neperdirbtų grūdų.

„Ir anksčiau nesižavėjau pyragaičiais, tačiau dabar jų vengiu. Nebeturiu tulžies pūslės, todėl valgau liesesnį maistą. Nebegaliu gerti stipriųjų gėrimų ir vyno“, – sako vyras.

Dabar Antanas dirba ne visą darbo dieną. Vidury savaitės jis nusprendė pasiimti laisvą dieną. Sako, taip jam patogiau – dvi dienas dirba, tada laisvadienis, ir vėl dvi dirba. Be to, kai reikia vykti pas gydytojus, jam nebetenka atsiprašinėti iš darbo.

„Kadangi greičiau pavargstu nei kiti, turiu galvoti, ką privalau nuveikti, o kas gali palaukti. Kolegos net ėmė juokauti, kad mano darbotvarkė pati geriausia“, – pasakoja jis.

Antanas neretai keliauja. Kadangi jam dažnai reikia apsilankyti tualete, lėktuve atsisėda arčiau praėjimo. Be to, prieš skrydį stengiasi mažiau gerti ir valgyti. Pasak Antano, visos šios problemos yra tik menkniekis, – jis gyvena. Gydytojai Antanui žada ilgus metus – NE navikas nėra piktas, tinkamai gydant, galima gyventi labai ilgai.

Neturi numoti ranka

Antano istorija netradicinė. Paprastai žmonės ilgus metus vaikšto pas gydytojus, skundžiasi, tačiau medikai tikrosios ligos nesuranda. Vakarų šalyse atliktų tyrimų duomenimis, vidutiniškai NE navikas ligoniui nustatomas tik po ketverių metų, 48 proc. pacientų, ieškodami ligos, yra lankęsi pas penkis specialistus, o 35 procentai – net pas septynis ir daugiau specialistų. Šie žmonės neretai gydomi nuo ligų, kuriomis neserga.

Taip yra todėl, kad NE navikai gana reti – pasaulyje jais serga tik penki žmonės iš 100 tūkstančių. Tačiau yra ir kita priežastis. Lietuvos onkologų-chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas teigia, kad NE navikus gydytojams sunku įtarti, nes jie nesukelia ypatingų simptomų.

„NE navikas gali sukelti bet kokius simptomus, kurie būdingi kitoms organo, kuriame jis yra, ligoms“, – sako gydytojas. Pavyzdžiui, aukšta temperatūra, viduriavimas, prakaitavimas ir skausmas šono srityje rodo, kad gali būti inkstų uždegimas, tulžies pūslės akmenligė, kasos vėžys, tačiau tokius pat simptomus sukelia kasos, skrandžio ar žarnyno NE navikas. Plaučių NE navikas sukelia sunkų kosulį, o tai gali būti bronchito, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar kitų plaučių ligų požymis, kasos navikas – panašius į diabeto simptomus.

„Neuroendokrininiai navikai – ypatinga ir heterogeniška navikų grupė, jie gamina ir išskiria biologiškai veiklias medžiagas. Jie paprastai lėtai auga. Tačiau, nors daugelis NE navikų yra santykinai gerybiniai, dalis jų gali būti agresyvūs, blogos diferenciacijos ir prognozės, kartais labai piktybiški. Simptomus sukelia ne tik didėjantis navikas, bet ir jo išskiriamos veikliosios medžiagos: serotoninas, histaminas, gastrinas, kasos polipetidas, insulinas, gliukagonas ir kt.“, – teigia onkologas A. Česas.

Minėtas tyrimas atskleidė, kad trečdaliui ligonių per visą laiką, kai jie, ieškodami pagalbos, lankėsi pas gydytojus, buvo nustatyta ne viena liga. Dažniausiai gydytojai manydavo, kad jie serga dirgliosios žarnos sindromu (39 proc.), gastritu ar kitomis virškinamojo trakto ligomis (38 proc.). Net 76 proc. apklaustųjų NE naviko medikai neįtarė.

„Jeigu gydytojas ilgą laiką neranda ligų, kurių simptomus patiria ligonis, pavyzdžiui, tokius, kaip cukraus kiekio sumažėjimas kraujyje, svorio svyravimas, viduriavimas be priežasties ir daugelis kitų, jis neturėtų ignoruoti paciento skundų. O jeigu vyresnio amžiaus žmonės patiria, pavyzdžiui, cukrinio diabeto simptomus, o moterys prakaituoja ar retėja jų kaulai, gydytojai neretai kaltę suverčia menopauzei arba sako: „Ko norite – jau amžius!“ Taip neturėtų būti. Jei nuo minėtų ligų negali padėti skirtas įprastas gydymas ir priemonės, gydytojai turi pagalvoti apie navikines ligas, taip pat ir NE naviką. Tokį pacientą reiktų siųsti pas endokrinologą ar kitą specialistą į centrus, kuriuose pacientas gali būti išsamiai ištirtas. Paprastai, jeigu endokrinologai, gastroenterologai neranda negalavimų priežasties, pacientus konsultuoja onkologai chemoterapeutai, kurie turi visas diagnostikos galimybes. Šie navikai nėra kazuistika, tiesiog juos reikia nustatyti“, – pabrėžia A. Česas.

Tiksli diagnozė labai svarbi

Sergančiųjų NE navikais sparčiai daugėja. Daugelyje Vakarų šalių per pastaruosius 40 metų sergamumas skrandžio NE navikais padidėjo 11–18 kartų, tiesiosios žarnos – apie 10, plonosios žarnos – 5 kartus.

Manoma, kad NE navikais mūsų šalyje kasmet suserga apie 200 žmonių. Kiek iš tiesų, nežinoma. Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija inicijuoja projektą, kuriuo bandoma nustatyti, kiek apytikriai žmonių serga NE navikais. Gydytojai mano, jog dar didelė dalis šių navikų laikomi įprastais gerybiniais ar piktybiniais navikais.

NE navikų diagnozavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, o nustatyta liga dažnai tampa netikėta sergančiajam. Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad panašius ligų simptomus patyrusiems žmonėms nereikėtų išsigąsti – tai gali būti ne vėžys.

Nors liga progresuoja lėtai, labai svarbu ją nustatyti kuo anksčiau, nes nuo to, pasak gydytojo A. Česo, priklauso gydymo efektyvumas ir ligonio likimas. O tai padaryti įmanoma – dabar pagrindiniuose Lietuvos onkologinių ligų gydymo centruose yra modernių technologijų, kurios padeda nustatyti NE navikus, – laboratorinių, radionuklidinių, branduolinių, kompiuterinės tomografijos ir kt.

Atskirti NE navikus nuo kitų karcinomų labai svarbu dėl to, kad iš esmės skiriasi jų gydymas. Tyrimais buvo įrodyta, kad įprasti chemoterapiniai vaistai, net labai stiprūs, nenaikina neuroendokrininio naviko. Jų skiriant tik prarandamas laikas. Šiuos ligonius reikia gydyti kitos rūšies medikamentais, kurie veikia NE navikus per kitas ląstelės veikimo sritis. Paprastai tai yra taikinių terapija, hormoniniai preparatai, ypač agresyvių NE navikų atvejais taikoma chemoterapija, radioaktyvių dalelių preparatai. Jie slopina NE naviko išskiriamus hormonus ir trukdo navikui augti, plisti į kitus organus.

„Ligoniui skirdami taikinių terapiją, ligą galime valdyti labai ilgai. Dar daugiau – netgi esant metastazėms galime ilgam pratęsti jo gyvenimą. Todėl dabar diegiami modernūs laboratorinės diagnostikos metodai, kurie leidžia mums pastebėti, kada prasideda ligos atkrytis, ar navikas tampa nebejautrus skiriamiems vaistams, ir turime pereiti į kitą gydymo etapą, kad vėl galėtume valdyti ligą“, – aiškina onkologas.

Pasak A. Česo, NE navikais susirgę žmonės paprastai gyvena ilgiau nei sergantys kitu epitelio vėžiu, tačiau su sąlyga, kad jie gydomi centruose, kurie turi patirties gydyti šios rūšies navikus. Pavyzdžiui, net metastazavusia kasos NE karcinoma sergančių žmonių išgyvenamumas 3–4 kartus ilgesnis nei sergančių kasos latakėlių karcinoma. Sergantiems metastazavusiais NE navikais ligoniams galima padėti netgi persodinant kepenis. Akivaizdus pavyzdys – „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas. Jis sirgo retu kasos neuroendokrininiu vėžiu, tačiau manydamas, kad šią ligą galima išgydyti alternatyviais metodais, iš pradžių atsisakė būti operuojamas, tačiau galiausiai tai padaryti sutiko, kai navikas išplito. Vis dėlto, net išplitus ligai, S. Jobsas išgyveno iki 2011 metų spalio ir su puikia energija kūrė nuostabius kompiuterinius įrenginius.

Taip pat turime vaistų, kurie slopina su NE naviko gydymu susijusius nepageidaujamus simptomus. Jie leidžia ligoniui gyventi kokybiškai ir nesijausti prastai.

Gydytojas A. Česas tvirtina, kad, anksti nustačius ligą ir operavus, pacientas gali visiškai pasveikti ir daugiau niekada nebepatirti ligos simptomų.

Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad panašius ligų simptomus patyrusiems žmonėms nereikėtų išsigąsti – tai gali būti ne vėžys. Geriausia kreiptis į specialistus, kad jie nustatytų tikrąją ligą.

Priežastis nežinoma

Kodėl atsiranda šios rūšies vėžys, nežinoma, tačiau vis daugiau specialistų mano, jog jį sukelti gali nesveikas gyvenimo būdas ir galbūt nutukimas bei cukrinis diabetas, nes šios ligos skatina hormonų veiklos sutrikimus ir ląstelių mutacijas.

Kad ligonių kelias iki specialistų, kurie nustatytų NE naviką, būtų trumpesnis ir gydymo rezultatai geresni, labai svarbu, kad glaudžiai bendradarbiautų įvairių specialybių gydytojai – bendrosios praktikos, gastroenterologai, endokrinologai, chirurgai, radiologai ir kt. Taip pat svarbu, kad gydytojų žinios apie ligos simptomus, plitimą būtų prieinamos ir gydytojams, ir jų pacientams, – minėto tyrimo duomenimis, net 60 proc. NE naviku sergančių apklaustų žmonių teigė, kad jie norėtų žinoti, kas jų laukia.

Specialistai teigia, kad, anksti nustačius ligą ir atlikus operaciją, pacientas gali visiškai pasveikti. Tačiau net jeigu liga išplinta, ji progresuoja lėtai, NE navikais susirgę žmonės gyvena gerokai ilgiau nei sergantys kitu epitelio vėžiu. Tinkamai gydomi ir paisantys visų gydytojų nurodymų – pakeitę gyvenimo būdą, maitinimosi įpročius, jie gyvenimą gali pratęsti ilgiems metams. Antanas L., kuris jau penkerius metus serga išplitusiu vėžiu, yra puikus pavyzdys.