Neurolingvistinė terapija: kaip įveikti krūtinę spaudžiantį nerimą

Papasakoti, kas vyksta psichoterapinių konsultacijų metu, yra nelengva, nes šiame procese naudojama kalba, labiau suprantama pasąmonei, o ne sąmonei.  Nesąmoningoji žmogaus psichikos dalis operuoja vaizdiniais. Vaizdinių pavyzdžiu galėtų būti sapnai. Jais pasąmonė perduoda žmogui tam tikrą informaciją, tačiau suprasti, ką reiškia sapnai, ne visada paprasta. Vienas iš konsultacinio darbo būdų -  vadinamųjų savarankiškų psichikos dalių psichoterapija.

Savarankiškos psichikos dalys

Kai vaikas išmoksta vaikščioti, jo psichikoje susiformuoja darinys, prisiimantis atsakomybę už automatiškai reguliuojamą vaikščiojimo procesą.  Tokiu būdu, darant kiekvieną judesį, žmogui nereikia galvoti, kokia seka judinti kojas.  Vaikštome apie tai negalvodami. Vienos psichikos dalys reguliuoja kūno motorines funkcijas, kitos - vidinių organų ar jų sistemų darbą ir t. t. Nemažai  jų  susiformuoja  mokymosi eigoje.  Kai  psichikos dalys veikia kaip viena komanda, prieš mus - brandus, harmoningas, pusiausvyrą išlaikantis žmogus.

Visos psichikos dalys turėtų padėti žmogui gyventi žemiškajame pasaulyje, tačiau kai kurios iš jų savo darbą atlieka netinkamu būdu, netinkamu laiku ar netinkamose situacijose.  Pavyzdžiui, žmogus bijo vorų, nedrįsta vairuoti automobilį ar tiesiog perdėtai jaudinasi net tokiais momentais, kai pats protu suvokia, kad jaudintis  nėra dėl ko. Tai reiškia, kad žmoguje ima veikti tam tikra pasąmonės dalis, kuri susiformavo kadaise (dažniausiai ankstyvojoje vaikystėje), priėmus sprendimą reaguoti į aplinką būtent tokiu būdu. Paprastai nenaudingų reakcijų šablonas  užsifiksuoja psichotraumų metu.

Psichoterapijos eigoje  sudaromos sąlygos tiesioginiam žmogaus ir jo savarankiškos pasąmonės dalies kontaktui. Šis procesas paprastai susideda iš trijų dalių: 1. Savarankiškos pasąmonės dalies "atradimas" ir kontakto užmezgimas; 2. Išsiaiškinimas, ko siekia dalis, sukeldama nepageidaujamas reakcijas; 3. Dalies transformavimas (jis gali įvykti ir savaime).  Nežiūrint to, kad iš pirmo žvilgsnio bendravimas su atskiromis savo psichikos dalimis  gali atrodyti neįtikimas, šiuolaikinė psichoterapinė patirtis įrodė, kad  tai prieinama kiekvienam žmogui.

Pabandykime pažiūrėti, kaip užmezgamas ryšys su savarankiška pasąmonės dalimi  konkrečios konsultacijos metu. Sunkiai susirgus tėveliui, brandaus amžiaus moteris, pavadinkime ją M., jautė nuolatinį nerimą, jaudulį, naktimis negalėdavo užmigti.  Iš vienos pusės tokia reakcija gali būti natūrali, tačiau per didelis jautrumas ilgainiui ima sekinti.  Paprašius M. įvertinti savo nerimo stiprumą nuo 0 iki 10 (0 - jaučiasi visiškai rami, o 10 - jaudinimasis maksimalus), M. įvertino savo nerimą dešimtuku.

Pokalbis  tarp psichoterapeutės ir  klientės (sutrumpintas)

 Psichoterapeutė (toliau - P): Kai jaudinatės dėl tėvelio, jog niekuo negalite jam padėti, nes esate bejėgė - kurioje kūno vietoje pasireiškia nerimas?

M.: Krūtinės srityje. Kažkas spaudžia. Man tiesiog sunku kvėpuoti.

P.: Kai jaučiate nerimą krūtinėje, tai, kas ten pasireiškia, yra didelis ar mažas?

M.: Didelis, apvalus.

P.: Jei tai, ką jaučiate krūtinėje, turėtų spalvą, kokios jis būtų spalvos?

M.:  Bespalvis gal... Ne, juodas, jaučiu jo energetiką.

P.: Jūs jaučiate kažką krūtinėje ir tas kažkas yra didelis, juodas, apvalus.  Kaip jaučiate jo energetiką? Ar jis juda?

M.: Taip, vibruoja, it spektras.

P.: Įsivaizduokite, kad turite trečią ranką, minties ranką, ir ja palieskite tą rutulį - ten šilta ar šalta?

M.: Labai karšta, bet nedegina. Srovena pro ranką, praeina.

P.:  Tas rutulys - tai jūsų dalis,  kuri neleidžia jums atsipalaiduoti. Iš tiesų ji rūpinasi  jumis...  Jūs žinote, kad savo tėveliui padėjote tinkamai, padarėte viską, ką galėjote. Tačiau krūtinėje esanti dalis jūsų nepalieka, neleidžia atsipalaiduoti. Jei pabandytumėte išimti tą rutulį iš savo kūno į aplinką ir paleistumėte - kur jis atsistotų?

M.: Priešais, visai arti. Beveik šalia.

P.: Dabar pabandykime su ta dalimi pasišnekėti ir išsiaiškinti, ko ji siekia, laikydama jus didžiulėje įtampoje. Toliau aš jūsų vardu kalbinsiu rutulio formos dalį, o jūs atsakinėkite už nerimą jumyse keliančią dalį. Pradedam (P. kreipiasi į rutulį): "Atsiprašau, kad pykau ir norėjau, kad tavęs manyje nebūtų.  Tačiau dabar suprantu, kad, sukeldama nerimą, karštį, vibraciją,  tu man sieki kažko svarbaus ir reikšmingo. Norėčiau geriau suprasti, ką tokio svarbaus ir reikšmingo man sieki". Jei tas rutulys atsakytų - tai ką (P. kreipiasi į klientę)?

 M. (dalies vardu): Noriu, kad išmoktum ramiau vertinti dalykus, kurių negali pakeisti. Kad susitaikytum su tuo, kas neišvengiama.

P.  (už klientę): Ačiū, kad rūpiniesi manimi. Iš tiesų aš noriu išlikti rami nelengvose situacijose, kai negaliu nieko padaryti. O jei ramiai reaguočiau į dalykus, kurių negaliu pakeisti, ką tokio svarbaus ir reikšmingo sau gaučiau?

M. (už dalį).: Ramybę.

 P.:  Ar tai pasakiusi dalis kaip nors pasikeitė?

M.: Taip. Ji suminkštėjo. Anksčiau buvusios žemos vibracijos tapo subtilesnės.

P.: Ar spalva pasikeitė? Ar ji vis dar šalia jūsų?

M.: Taip. Dalis pašviesėjo. Ji atsitraukė tolėliau nuo manęs ir tapo mažesnė.

P.: Dabar aš vėl paklausiu atsitraukusios dalies vardu, o jūs atsakykite už ją.  (P. kreipiasi į dalį) " Ir kai aš gausiu ramybę, kai galėsiu ramiai ir paprastai priimti tuos dalykus, kurių negaliu pakeisti, ką dar svarbesnio, reikšmingesnio aš sau gausiu?"

M. (už dalį): Džiaugsmą.

P. (klientei): Matau iš veido, kad  ir jūs darotės ramesnė. Paklauskime tos dalies:  "Kai aš džiaugsiuosi  gyvenimu, ką dar svarbaus ir reikšmingo sau gausiu?

M. (dalies vardu):  Ramybę.

P.: Sugrįžome prie ramybės. Ar ši  ramybė, kuri yra pasiekiama per gyvenimo džiaugsmą, yra tokia pati kaip ankstesnė, ar kuo nors skiriasi?

M.: Dabar ramybė kur kas gilesnė. Ji tapo visa apimanti.

 P. (klientės vardu daliai): "Kaip puiku, kad tu rūpiniesi, jog aš jausčiau visa apimančią ramybę.  Sakyk, o gal galėtum pirmiausia rūpintis visa apimančia ramybe vietoj to, kad mokyčiaus ramiau vertinti dalykus, kurių negaliu pakeisti? Tai yra rūpintis šio tikslo siekimu kaip svarbiausiu."

M. (už dalį): Taip, taip.

P. (klientės vardu):  "Ačiū, dalie, kad gali rūpintis visa apimančia ramybe manyje." (Klientei) Pajutau iš jūsų tono, kad dalis tuo apsidžiaugė.  Tarytum būtų sakiusi: man tai svarbu, tik leiskite man tai daryti. (Klientės vardu daliai) "Leidžiu ir prašau rūpintis, kad jausčiau visa apimančią ramybę."  (Klientei) Kaip dabar pasikeitė ta dalis?

M.: Ji visai mažytė. Kaip obuolys, tik kiek didesnė. Noriu ją matyti geltoną.

P.: Tiesiog leiskit jai tapti geltona. Ar jau pasikeitė?

M.: Taip.

P.: Geltona - gyvenimo džiaugsmo spalva. Ar geltona dalis jums patinka labiau nei anksčiau turėtas didelis juodas rutulys?

M.: Kur kas labiau.

P.: Tokiu atveju susigrąžinkite ją į savo kūną.  Tiesiog įsivaizduokite, kad paimate ją rankomis ir įsidedate į save ten, kur jums norisi. (Klientė priglaudžia rankas prie krūtinės) Leiskite, kad geltonoji dalis užimtų sau tinkamą vietą. Užsimerkite ir pajuskite, kaip tampa ramu  ir gera, kaip jus užpildo  visa apimanti  ramybė. Dabar savyje turite tokią šaunią saulutę. Kaip jaučiatės?

M.: Geriau.

 P.:  Prisimenate, iš pradžių sakėte, kad jūsų nerimas buvo maksimalus.  Įvertinkite dabar savo nerimą nuo nulio iki dešimties.

M.: Buvo - 10, o dabar - 5.

Psichoterapijos įvertinimas

Galima būtų svarstyti, o kas ir kaip vyko konsultacijos metu.  Tačiau svarbiausia yra tai, kad klientė pasijuto geriau, ir savo būsenos pokytį  pati akivaizdžiai įvertino skaičiais.  Toks ir buvo psichoterapinio proceso tikslas. Žinoma, pasiektas rezultatas yra nepakankamas, kad klientė jaustųsi visiškai rami, tačiau čia pateikta tik viena iš didelio neurolingvistinės psichoterapijos arsenalo psichotechnikų.

Ar gali žmogus pats vienas saugiai ir veiksmingai atlikti tokio tipo psichotechnikas? Atsakymas vienareikšmis - žinodamas, kaip atlikti psichotechniką, kiekvienas žmogus prireikus gali ją savarankiškai sau taikyti. Blogiausia, kas gali atsitikti - tai nieko neatsitiks.  Ir vis dėlto darbas su psichoterapeutu suteikia tam tikrų privalumų.  Ne visada realus darbas vyksta "pagal klasikinį pavyzdį" ir tada tenka pritaikyti specifiniam atvejui būtinas papildomas psichotechnikas.  Be to, kaip automobilį lengviau nuplauti ne sėdint jo viduje, o būnant šalia, taip ir psichotechnikas veiksmingiau atlikti, kai procesą stebi ir jį veda prityręs specialistas.

Linga Švanienė,

 neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė

 (Psichoterapijos procesą aprašė Genovaitė Privedienė)