Galvos skausmas savarankiška liga laikomas tuomet, kai pacientus kamuoja skausmas, o galvos vaizdo ir laboratoriniuose tyrimuose jo priežasčių nenustatoma. Kitaip sakant, toks skausmas vadinamas pirminiu.
Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Galvos skausmo centro galvos skausmo specialistės, gydytojos neurologės dr. K. Ryliškienės, galvos skausmas dažniau vargina moteris, bet yra ir tokių skausmų, kurie labiau būdingi vyrams. Apie vieną iš jų ir pasakoja specialistė.
Klasterinis skausmas dažniau pasireiškia vyrams
Pasak galvos skausmo gydytojos, išskiriamos trys pagrindinės pirminio galvos skausmo grupės: įtampos tipo galvos skausmas, migrena ir trigeminalinės autonominės cefalagijos, iš kurių dažniausias susirgimas yra klasterinis galvos skausmas. Migreninis ir įtampos tipo galvos skausmas įprastai nesunkiai atpažįstamas, o apie klasterinį skausmą pacientai žino žymiai mažiau.
Pastarasis dažniau pasireiškia vyrams nei moterims ir sutinkamas rečiau. Dėl skausmą lydinčių reiškinių neretai pacientai ligos priežasčių ieško ne pas neurologus, todėl diagnozės nustatymas gali vėluoti mėnesiais ir metais. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad diagnostinį tikslumą labai pagerina visuomenės švietimas, supažindinimas su šio skausmo ypatybėmis.
Pirmieji klasterinio skausmo atvejai medicininėje literatūroje aprašyti dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje. Skausmui „klasterio“ pavadinimas suteiktas dėl paūmėjimo metu atsirandančio labai dažno skausmo kartojimosi (angl. cluster – kekė, grupė). Paūmėjimo periodas, kada skausmas yra kasdienis ir po kelis kartus per dieną yra vadinamas klasteriniu periodu, dažniausia jo trukmė 1-2 mėn.
Šis skausmo tipas įdomus tuo, kad jis labai bioritmiškas, paūmėjimai (klasteriniai periodai) dažniausiai vyksta pavasario ar rudens lygiadieniais, nes šiuo laikotarpiu keičiasi melatonino sintezė.
Dar vienas pablogėjimo provokatorius – gausesnis alkoholio vartojimas, todėl jauniems vyrams klasterinis periodas neretai prasideda po gimtadienio ar Naujųjų metų šventimo. Patys priepuoliai labai dažnai linkę kartotis tuo pačiu paros metu, bent 1 priepuolis būna naktinis. Dėl nenustatytos priežasties klasteriniu galvos skausmu jauni 20-40 metų vyrai serga 5-7 kartus dažniau nei moterys. Tarp sergančiųjų daug gausiai rūkančių.
Kada pasireiškia ir kaip elgtis?
Skausmo priepuolio trukmė, pasak gydytojos neurologės, nuo 15 min iki 3 val. Skausmas vienpusis ir beveik niekada nekeičia pusės, veriančiai, duriančiai ir labai stipriai ar nepakeliamai skauda akiduobę. Skaudanti akis ašaroja, užgula tos pačios pusės nosis, gali atsirasti vienpusis nosies varvėjimas, rečiau akies paraudimas, vokų paburkimas. Kuo ilgesnis priepuolis tuo dažniau atsiranda ir migrenai būdingų lydinčių reiškinių: pykinimas, vėmimas.
„Priešingai nei migrena sergantieji, klasterinio galvos skausmo ligoniai priepuolio metu neranda vietos, negali gulėti lovoje, tampa neramūs. Dėl akies ir nosies simptomų pacientai pirmiausia kreipiasi pas ausų, nosies, gerklės gydytojus, akių ligų gydytojus ar odontologus“, – ligą ir jos simptomus komentuoja gydytoja.
Specifinei ligai – specifinis gydymas
Kadangi skausmo priepuoliai yra labai stiprūs, o pablogėjimo metu kartojasi 2-4 kartus per parą, neretai ligoniai kviečia greitąją medicinos pagalbą arba patys vyksta į ligoninės priėmimo skyrių. Ligos gydymas dėl savitos specifikos taip pat nėra įprastas. Paprasti vaistai nuo skausmo ir uždegimo nėra veiksmingi, o neilga priepuolio trukmė reikalauja greit veikiančių vaistų ir priemonių.
„Priepuolis yra nutraukiamas kvėpuojant 100 proc. deguonį per kaukę 20-30 min. Tai galima atlikti ir priėmimo skyriuje pirmąkart įtarus klasterinį galvos skausmą. Jei diagnozė yra nustatyta, pacientas informuojamas, kad paūmėjimo metu gali reikėti išsinuomoti deguonies koncentratorių, kurį sėkmingai galės panaudoti namie, ypač nakties metu.
Dienos metu ne namie kylantis priepuolis malšinamas triptanais, kuriais gydomas ir migrenos priepuolis. Pablogėjimas nutraukiamas skiriant kardiologinius vaistus. Be minėtų priemonių dar taikoma ir pakaušinio nervo blokada“, – apie klasterinio galvos skausmo gydymą pasakoja neurologė K. Ryliškienė.