Neveikia net propaganda: vietoj lauktų penkių teismo medicinos rezidentų – tik vienas

Jeigu jums – mažiau nei aštuoniolika ir jei nesvajojate apie medicinos studijas, bet žiūrite JAV serialą „Kaulai“, vadinasi, jo sumanytojai prašovė pro šalį. Mat kiekviena nauja intriga vis kitoje serijoje siekiama pažadinti jumyse troškimą pačiam tapti tuo stebukladariu, kuris geba net iš sudūlėjusių kaulų išsiaiškinti, kas gi įvyko prieš daug metų tų kaulų savininkui. Stebuklas šiemet neįvyko ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete: vietoj penkių lauktų rezidentų teismo medicinos programoje yra tik vienas.

Reklama

Nesuvilioja net propaganda

„Teismo medicina nepopuliari jau dešimtmečius, - apmaudo neslepia VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius. – Nors specialistų reikia nežmoniškai, kaukiančiai jų trūksta“.

V. Kasiulevičiaus nuomone, tokį reikalingos specialybės nepopuliarumą labiausiai lemia darbo aplinka – darbas su mirusiųjų kūnais.

„Ir tokia padėtis – ne tik Lietuvoje. Netgi jau užsiimamam savotiška propaganda, sukurta daugybė serialų, kad tik žmonės rinktųsi šią profesiją. Tačiau dabar žmonės šlovina gyvenimą, tad net ir gydytojams nesinori nuolat būti apsuptiems mirties“.

Trūksta dešimties

Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus dr. Romo Raudžio teigimu, Lietuvoje šiuo metu dirba 45 teismo medicinos gydytojai.

„Teismo ekspertų yra daugiau. Rezidentūroje šiuo metu turime 13 žmonių, teismo medikų poreikis - 10. Ir jeigu per ketverius metus tie rezidentai ir liks mūsų sistemoje, tuomet šių specialistų poreikis bus patenkintas. Tačiau negaliu prognozuoti, kiek per šį laikotarpį darbo vietų atlaisvins vyresnio amžiaus darbuotojai ir ar visi dabartiniai rezidentai liks dirbti pas mus, - kalbėjo R. Raudys. – Pavyzdžiui, šiais metais rezidentūrą baigė keturi, bet tik du iš jų mūsų tarnyboje įsidarbino visu  krūviu. Vienas apskritai susilaikė nuo darbo šioje srityje, kitas dirba tik ketvirčiu etato“.

Tarnybos direktorius patvirtino, jog vis dėlto teismo mediko specialybė nėra populiari. Ir ne tik Lietuvoje. Jų trūksta ir Danijoje, Vokietijoje.

„Tai lemia darbo specifika, - kalbėjo daktaras. – Vis dėlto nereikia nuvertinti ir ekonominio faktoriaus. Teismo medikai negali verstis privačia veikla – tai draudžia net teismo ekspertizės įstatymas. O vidutinė mūsų sektoriaus darbuotojų alga – 1141 euras iki mokesčių atskaitymo“.

 Maža alga

R. Raudys portalui sakė šią profesiją pasirinkęs sąmoningai, nors ir ne iš karto.

„Iš pradžių mane traukė intensyvioji terapija, bet po teismo medicinos ciklo susižavėjau šia sritimi. Turbūt tai – puikių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų-dėstytojų dėka. Ir niekada nesigailėjau dėl savo sprendimo“, - sako portalo pašnekovas.

Kitas šios profesijos privalumas, kaip sako portalo pašnekovas, - padedama išsiaiškinti nusikaltimus.

„Būtent mes esame tie asmenys, kurių darbo išvados turi labai didelės įtakos prokuroro sprendimui, ir nuo mūsų darbo rezultatų priklauso bylos posūkis – ar tai yra kūno sužalojimas, tuomet – sunkus ar lengvas, ar tai – nelaimingas atsitikimas, ar savižudybė, ir pan.“

R. Raudžiui imponuoja ir tai, kad jie, teismo medikai, medicininę kalbą padaro suprantamą ir ne medikams, konkrečiai – teisininkams.

Svarbi kiekviena smulkmena

Savo požiūriu į teismo medicinos specialybė pasidalijo Rokas Šimakauskas, šiuo metu atliekantis rezidentūrą minimoje tarnyboje – vienintelis šių metų rezidentas, pirmuoju numeriu pasirinkęs teisimo medicinos programą. Rugsėjo 1-ąją kartu su juo kelias dienas į Valstybinės teismo medicinos tarnybą vaikščiojo dar viena mergina, bet po savaitės pasitraukė.

R. Šimakauskas šia specializacija pasakojo susidomėjęs nuo antrojo kurso, kai studentų mokslinės draugijos būrelyje išgirdo pranešimą šią tema. Jaunuolį žavi, kad teismo medicinoje, pasak jo, kiekvienas nagrinėjamas atvejis unikalus.

„Tie, kas geriau valdo rankas, paprastai renkasi chirurgiją, kūrybingesni, drąsiau generuojantys idėjas – diagnostinę mediciną. O čia galima sujungti ir tai, ir tai, - savo pasirinkimo privalumus vardijo rezidentas. – Šioje specialybėje reikalingas gebėjimas pastebėti smulkmenas, kurios dažnai gali būti lemiamos“.

Portalo pašnekovas prisipažino ir visuomet domėjęsis detektyvais, bet negalėjo patvirtinti, kad tas pomėgis galėjęs lemti ir specialybės pasirinkimą, nors sąsajų ir esama.

Netinkamai išdėstyta studijų programa

Nors ir besižavintis teismo medicina, jaunuolis sako ir suprantąs, kodėl kitų studentų ji nepatraukia. „Ir darbas su mirusiųjų kūnais atbaido, nors iš tiesų dirbama ir su gyvais žmonėmis. Ir galbūt gąsdina atsakomybės baimė, kad tavo išvados gali nulemti kito žmogaus gyvenimą, paskelbti jam nuosprendį. Tačiau, manau, daug reikšmės turi ir studijų programų išdėstymas, - įsitikinęs rezidentas. – Teismo medicinos kurso klausomasi paskutiniais metais, kai dauguma jau būna apsisprendę dėl savo pasirinkimo“.

Laukė penkių

Vilniaus universitete šiais metais teismo medicinos programai buvo skirtos penkios valstybės finansuojamos vietos, bet priimti tik du rezidentai, iš kurių liko tik vienas. Pageidavimus rinktis šią specializaciją buvo pateikę 14 pretendentų, bet tik vienas nurodė pasirinkimą pirmu numeriu.

2014 m. buvo planuota priimti 4 rezidentus, pretendavo 14 kandidatų, trys iš jų buvo nurodę pasirinkimą pirmu numeriu. Buvo priimti keturi rezidentai į valstybės finansuojamas vietas.

2013 m. pretendavo 22 kandidatai (tik vienas šią programą nurodė pirmu numeriu) į valstybės finansuojamas keturias vietas, priimti trys.