Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?(2)

Neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete aptarti Lietuvos sveikatos programos projekto klausimai.  2010 m. baigėsi dešimtmetį besitęsusi viena Lietuvos sveikatos programa, kuri patyrė baisų fiasko. Dabar kelerius metus yra gimdoma nauja, kuri, tikėtina, bus priimta šių metų rudens sesijoje ir startuos nuo 2015 metų. Tik ar yra kam startuoti, jei programa yra tik deklaracinė?

Reklama

Į klausimų svarstymą susirinko gausi medicinos ir farmacijos suinteresuota grietinėlė. Pateikus programos projektą Seime rudenį, buvo nuspręsta, kad jį turėtų apsvarstyti visi komitetai. Atrodytų, didelis pasiekimas – į sveikatos klausimą bus pažvelgta iš įvairių pusių ir visi bus suinteresuoti sveikatą (ne gydymą) laikyti valstybės prioritetu. Jokių esminių pastabų komitetai neatsiuntė, tik biurokratines formuluotes, kad pritaria programai. Kiek originalesnes pastabas išsakė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jie tikrai padirbėjo.  Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas primena parodijas: „Atsižvelgiant į tai, kad, Vyriausybės vertinimu, Lietuvos sveikatos 2014-2023 metų programoje nustatytų tikslų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės“, komitetas siūlo programai taip pat pritarti.

Vertindami buvusią sveikatos programą klerkai vis pasigiria, kad keli punktai yra pasiekti. Taip, iš kelių dešimčių anos programos siekių tikrai kai kas pasiekta, bet tos ligos, kurios yra vyraujančios, suryjančios didžiausias lėšas ir, beje, lengviausiai mažinamos elementariu sveikos gyvensenos diegimu, nuosekliai augo. Ką jau bekalbėti apie dvigubai išaugusį  cukrinio diabeto ir astmos skaičių.

Sveikatos reikalų komiteto buvęs vadovas Antanas Matulas pasipiktino, kaip galiu sakyti, kad buvusi programa patyrė baisų fiasko, taip įnešąs supriešinimą. Kol mes nepripažinsime akivaizdaus anos programos žlugimo, neįgyvendinimo, kalbėti apie naujos reikalingumą ir rezultatyvų įgyvendinimą nėra jokios prasmės.

Nesakau, kad buvusi programa buvo visiškai bloga ar kad dabartinėje nėra surašyta daug gerų dalykų. Bet tiek buvusi, tiek dabar kuriama yra paprasčiausiai impotentiška, nes linkmė ta pati – kova su pasekmėmis, sveikatingumo sričiai, pirminei ligų prevencijai, efektyviam sveiko gyvenimo būdo diegimui numatoma programos  pabaigoje 2023 m. skirti tik 2 proc. viso sveikatos biudžeto. Čia visa esmė! Pasikeitimų tiesiog nenorima.

Per kelis dešimtmečius buvo sveikatos apsaugos ministrų ir viceministrų rūkalių, bet nė vienas viešai neįvardijo sveikatos politikos vardu, kad rūkyti gerai. Tas pat ir su sveikatos programa – būtų paradoksalu, jei joje dar surastume ir tai, kad sveikas gyvenimo būdas nesvarbus, nereikalingas, norime, kad daugiau būtų ligonių, žmonių, kurių gydymas kai kam neša didelį pelną ir pan. Kalbelėmis visada valdžia buvo už sveiką gyvenimo būdą, bet realiais darbais, beje, ne. Tiksliau, buvo ir yra už alkoholio, farmacijos ir gydymo įmonių, kitų verslų pelnus, o ne viešąjį interesą - puoselėti sveiką žmogų, kad jis išliktų sveikas, nesusirgtų. Čia visa dabartinės lozunginės Lietuvos sveikatos programos politikos problema.

Išgirdus tokius komitete mano „nekultūringus“ žodžius, kaip „gauja“, „šlykšti politika“, dabartinės gydymo politikos ekspertai sutriko ir pradėjo murmėti, kad čia netinkami žodžiai. Tačiau dar kartą galiu pasakyti šv. Augustino žodžiais:  „Valstybė be teisingumo yra plėšikų gauja“.  Tokia metų metais besitęsianti „sveikatos“ (apgydymo) valstybinė politika tikrai yra neteisinga ir nusikalstama, o kas ją kuria ir globoja, yra plėšikiškos gaujos dalis.

Kai dar dabartinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo tik kandidatas į ministrus, išreiškiau straipsniu viešą jo palaikymą. Jo išsakytos frazės kaip ir daug žadėjo: „reikalinga sveikatos sistemos demedikalizacija“ ir pan. Beje, jau pusantrų metų, kai yra galimybės tą demedikalizaciją įgyvendinti - Sveikatos apsaugos ministerija V. Andriukaičio vardu į Seimą nešą tokią sveikatos programą, kuri realiai nieko nesprendžia, nekeičia. Viltis - durnių motina, bet motina savo vaikų nepalieka, lakoniškai kalbama. Nuoširdžiai norėčiau būti neteisus ir tikėtis, kad V. Andriukaitis pateisins tas viltis, kurias į jį dėjo sveikuomenės šalininkai, bet kol kas jo mūšiai tevyksta tik ties pasekmių šalinimo sritimi: privati ar valstybinė medicina, kaip sumažinti eiles gydymo įstaigose, kaip spręsti kyšių mastą (ar sumažinti sumas) medikams ir pan. Panašių „sveikatos“ (gydymo) reformų valdžioms besikeičiant jau buvo daug, tik jos ligų mastus ne sumažino, bet dar labiau padidino.

Jei nebus dirbama sveikatingumo srityje, mažinamas sergamumas ir poreikis gydytis, nesispręs nei eilių klausimas gydymo įstaigose, nei kyšai medikams, nei privačios ir valstybinės medicinos finansinės machinacijos.

Nekalbant apie tai, kad programoje daug vietos užima „popieriaus gadinimas“ apie  sveiką gyvenimo būdą, prevenciją, bet jei tai neparemta sistemos pertvarka ir realiu pinigų perskirstymu – tai tiktai tuščios kalbos, kurios, beje, ne už ačiū, už jas taip pat gaunami pinigai.

Prieš rinkimus – nubėgus pas farmacininkus prisižadama viena, nubėgus pas sveiko gyvenimo būdo puoselėtojus - visai kas kita, o įgyvendinami pažadai tiems, turint postą ir galias, kur didžiausi pinigai.

Situaciją sveikatos srityje sprendžia ne lozunginės programos, o realūs sprendimai, efektyvios programos su darbo planu, finansavimo skyrimu. Seime svarstomas Sveikatingumo fondo įkūrimas, kurio projektas sklando tarp ministerijos ir komitetų, beje, ministras V. Andriukaitis nerodo jokio entuziazmo, kad jis būtų įkurtas. Tik murmtelėjimai, kad pinigų nėra sveikatingumui, bet štai socialdemokratai jau tiek turi pinigų, kad net prezervatyvus, kontraceptikus pasiruošę kompensuoti iš valstybės biudžeto.

Vienas doleris, skiriamas sveikatingumui, sutaupo 24 dolerius, kurių nebereikia skirti gydymui, apie tai seniai yra paskelbęs Pasaulio bankas. Kiek dar nusikalstamai klerkai šią akivaizdžią tiesą savo darbais ignoruos? Kada pradės vadovautis ne siaurų verslo grupių, o viešuoju interesu – kiekvienam padėti išlikti kuo ilgiau sveikam ir laimingam? Jei kam labai svarbu ekonominė pusė – ir konkurencingam.