Nieko nedaryk, tiesiog sėdėk!
„Visos žmonijos problemos kyla dėl to, kad žmogus nesugeba tyliai vienas pasėdėti kambaryje“, – rašė prancūzų filosofas Blaise’as Pascalis. Ši eilutė skamba taip šiuolaikiškai, kad sunku patikėti, jog ji buvo parašyta dar 1600-aisiais. Tais laikais už tokį sakinį kaip „programėlė „Yo“ leidžia iPhone ir Android vartotojams pasakyti „Yo“ savo draugams“ galėjai būti apkaltintas raganavimu ir sudegintas.
Bet akivaizdu, kad net XVII amžiaus Prancūzijoje žmonės taip nemėgo būti vieni su savo mintimis, kad mieliau rinkosi veikti beveik bet ką: žaisti petankę, pradėti Prancūzijos – Ispanijos karą ir taip toliau. Galima lažintis, kad net Pascalis sunerimtų dėl neseniai atlikto tyrimo rezultatų, kurie parodė, kad žmonėms taip sunku praleisti penkiolika minučių vieniems kambaryje nieko neveikiant, kad vietoj to jie netgi mieliau renkasi nuolat patirti nestiprius elektrošokus. Peršasi natūrali išvada, kad kažkas tiems žmonėms negerai. O tai reiškia, kad greičiausiai kažkas negerai ir jums.
Šiuolaikiniai žmonės faktiškai nepraleidžia nė kiek laiko vieni su savo mintimis. Ir ne tik todėl, kad neturi laiko. Vienoje JAV atliktoje apklausoje 93 procentai žmonių pasakė, kad per paskutines 24 valandas turėjo laisvo laiko, bet 83 proc. pareiškė, kad visai nepraleido laiko tiesiog mąstydami. Naujo tyrimo metu mokiniai buvo pasodinti tuščiame kambaryje ir paprašyti sudominti save vien tik savo mintimis. Daugumai buvo sunku susikoncentruoti, o pusė įvertino tokį užsiėmimą kaip nemalonų arba, geriausiu atveju, neutralų. Tolesniuose eksperimentuose retai besinaudojančių išmaniaisiais telefonais ir vyresnio amžiaus žmonių rezultatai buvo panašūs. Tuo tarpu tie, kuriems buvo leista ką nors veikti, pavyzdžiui, skaityti, buvo žymiai labiau patenkinti. O kai 42 žmonės turėjo pasirinkti, ar sėdėti ir nieko neveikti, ar nuolat patirti lengvą elektrošoką, du trečdaliai vyrų ir ketvirtadalis moterų pasirinko pastarąjį variantą.
Ar mes išprotėję? Leadso universiteto psichologas Steve’as Tayloras savo knygoje „Back To Sanity“ (liet. „Atgal į sveiką protą“) atsako: taip. Psichikos būklė, kurią jis vadina „humania“, nėra priskiriama prie ligų tik todėl, kad psichinio sutrikimo pagal apibrėžimą negali turėti dauguma žmonių. „Potraukis nukreipti savo dėmesį į išorinius dalykus yra toks nesąmoningas ir mums įprastas, kad apie jį nė nesusimąstome“, – rašo jis. Žmonės dažnai sako, kad elektroniniai laiškai ir žinutės nervina. Bet tiesa ta, kad mes iš tiesų mėgstame būti blaškomi ir naudojamės bet kuo, kas tik atitrauktų mus nuo sėdėjimo ir nieko neveikimo.
Paaiškinimą šiam reiškiniui Tayloras pasiskolino iš budizmo. Mes klaidingai manome, kad esame vienišos, izoliuotos būtybės, įkalintos savo galvose. Nenuostabu, kad nemėgstame susitelkti į vidinius apmąstymus: jie tik išryškina mūsų pačių vienišumą. Natūralu, kad žiūrėti televizorių yra žymiai smagiau. Kad gerai jaustumės likę vieni su savo mintimis, pirmiausia turime suvokti, kad jos nėra tikrovė. Tuomet svajoti tampa smagu ir dingsta poreikis išoriškai ką nors veikti.
Pagal theguardian.com parengė Gabija Verbaitė
Susiję straipsniai
