Nigerijoje dirbęs klaipėdietis susirgo maliarija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtas gydyti vyras, kuriam buvo diagnozuota tropinė maliarija.

Klaipėdietis susirgo 2011 m. gruodžio 26 dieną. Liga prasidėjo ūmiai, krėtė šaltis, temperatūra pakilo iki 39,5 °C, skaudėjo galvą, gausiai prakaitavo. Tą pačią dieną jis kreipėsi į  Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą. Įtarus maliariją, buvo atliktas kraujo tyrimas ir aptikus tropinės maliarijos sukėlėjų (P.falciparum), diagnozuota tropinė maliarija. Pradėtas specifinis gydymas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki gruodžio 11 d. dirbo Abudža mieste, Nigerijoje. 2011 m. gruodžio 12 d. grįžo į Klaipėdą.  Ligonis maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.

Anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūrininkų bei karių, o pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2001–2010 m. Lietuvoje maliarija sirgo 23 jūrininkai, 9 turistai, 6 asmenys, išvykę darbo tikslu, 1 pilotas, 1 studentas, 1 kareivis.

Kaip apsisaugoti nuo maliarijos?

Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos.

Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, ar infekcinių ligų gydytojas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į susirgimo riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydinčius susirgimus, ligonio amžių. Vaistus reikėtų pradėti gerti savaitę prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo).

Tabletes visada gerti tuo pačiu paros metu, geriausiai vakare. Jei tabletės geriamos kartą per savaitę, jas reikia gerti tą pačią savaitės dieną. Vaistus reikia vartoti su maistu, gausiai užgeriant vandeniu.

Reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos (chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93–100 proc.), todėl jei pakyla temperatūra sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse po savaitės nuo galimo pirmo kontakto su maliarijos sukėlėjais iki mažiausiai 2 mėnesių po galimo paskutinio kontakto), būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Apsauga nuo uodų

Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra svarbi maliarijos profilaktikos priemonė. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant.

Apsisaugojimui nuo uodų naudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai, kurių sudėtyje yra dimetilftalato arba N,N–diethyl–m-toluamido. Repelentais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos, kojos. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie repelento panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, avalynę, pirštines, skareles galima impregnuoti repelentais. Impregnuojant drabužius reikia pamerkti 1–2 val. į dimetilftalato tirpalą ir išdžiovinti.

Galima apdoroti ir gyvenamąsias

patalpas: susukta į tabletę, impregnuota pyretroidu virvutė deginama nakčiai miegamuosiuose. Virš lovos pakabinamas impregnuotas permetrinu ar deltametrinu audeklas, atsigulus jo kraštai pakišami po čiužiniu. Reikia įsitikinti, ar tinklelyje nėra skylių. Patalpų langai ir durys turi būti uždaromi prieš saulėlydį, o jei jie atviri  būtina rūpestingai uždengti juos tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas tas vietas, kuriose gali būti uodų. Negalima be apsaugos priemonių miegoti ant stogų, ant denių, po atviru dangumi. Vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų.

Parengė Aušra Bertulienė,

ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja