Norvegija: apie pacientų slaugymą namuose(3)

Kaip Norvegijoje organizuojamas ligonių slaugymas namuose, kokios yra slaugytojo pareigos, - pasakoja slaugytoja Rasa Budrikaitė, Norvegijoje dirbanti nuo 2011 metų gegužės. Pirmoji straipsnio dalis – čia.

Kaip gaunama slauga namuose. Kiekvienas namuose slaugomas pacientas, kad gautų slaugą namuose, turi per šeimos gydytoją ar per gydymo įstaigą - ligoninę kreiptis į forvalkningą (socialinės rūpybos įstaigą), kuri sprendžia, kiek laiko pacientui prižiūrėti reikia. Ar jis turi pablogėjusią atmintį ir jam reikia, kad kas nors laiku paduotų vaistus, ar jis paralyžiuotas iki pusės ir jam reikalinga pagalba ryte prausiantis, maudantis, gulantis. Atitinkamai nurodomas apsilankymų skaičius su tam tikru minučių kiekiu, skirtu konkrečiai veiklai ar procedūrai. Jei paralyžiuotam iki pusės pacientui ant kojos, pvz., atsiranda žaizda, tada tai namų slaugos darbuotojų yra dokumentuojama ir prašoma papildomo laiko žaizdos perrišimo procedūrai. Užgijus žaizdai – laikas, skirtas žaizdos perrišimui, išimamas iš užduočių. Kiekviena minutė - kainuoja.

Pacientas gali rinktis arba privačią, arba komunos (savivaldybės) teikiamą namų slaugą.

Slaugytojas atlieka visas su jo specialybe susijusias procedūras. Pildo kompiuteryje paciento būklės ir poreikių registravimo programą, kurioje aprašo pablogėjimus, pagerėjimus, iš kurio siunčia el. laiškus gydytojui.

Kiekvienas namuose slaugomas pacientas turi savo elektroninį segtuvą, kuriame yra visa informacija apie pacientą: jo asmens kodas, namų adresas, telefonas, namiškių, gydytojo kontaktai, jo vaistų kortelė. Be šios vaistų kortelės joks darbuotojas negali duoti pacientui vaistų, nes tai būtų įgaliojimų viršijimas. Jei pacientas staiga suserga ūmine šlapimo takų infekcija, jis, jei nedirba gydytojas, turi kreiptis į Bergeno legevaktą (ligoninės priėmimo skyrių) ir tik gydytojui paskyrus gali pradėti vartoti vaistus. Slaugytojas čia gali rasti visą informaciją apie pacientą, kuri surašyta jo kolegų. Pvz., kaip gyja žaizda, pradėjęs kristi svoris, blogėjanti atmintis, pablogėjusi bendra būklė dėl paciento netoleruojamų vaistų ar per dideles dozės. Tokiu atveju gali paskambinti paciento šeimos gydytojui ar specialistams ir pasikonsultuoti, ko reikėtų imtis.

Ligoninių priėmimo skyriuose. Kiekvienas važiavimas į ligoninę su greitąją - mokamas. Tie, kurie naudojasi tokia paslauga, turi turėti specialią kortelę arba moka patys. Už apsilankymą pas gydytoją taip pat susimokama. Šiuo atžvilgiu Lietuva - rojus.

Vienas panašumas tarp Lietuvos priėmimo skyrių ir Bergeno legevaktos, kad tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje žmonės, atsidurią šioje įstaigoje, turi ilgokai palaukti (pasisekė, jei Norvegijoje lauki mažiau nei 3 val., kartais ir ilgiau, niekas niekur neskuba), todėl vien užsiminus apie legevaktą pacientai pradeda tos minties purtytis. Lietuvoje yra kiek kitaip. Čia plūsta iš visur – atvažiuoja patys, su greitąja, iš poliklinikų ir dažnai po 30 min. pradeda garsiai piktintis.

Vaistų išdavimas. Slaugytojas atsakingas už visų vaistų dozavimą. Vienas vaistus sudeda į specialią savaitei skirtą vaistų dėžutę, kitas kontroliuoja, kad viskas būtų teisinga. ”Dobbel kontroll”. Šis terminas naudojamas ir narkotinių preparatų administravime. Panašus principas ir Lietuvoje - pasirašo gydytojas, ir skyriaus slaugytojas už išduotus vaistus. Tačiau ne tik dozuojant vaistus reikalaujama atidumo. Reikalaujama, jog kaskart duodant vaistą pacientui būtų užtikrinta taisyklė – „Teisingas vaistas/Teisingas pacientas/Teisingu laiku“.

Svorio kontrolė. Pacientai sveriami kartą per mėnesį. KMI registruojamas į jau minėtą profilį. Todėl slaugytojas, atsakingas už pacientą, turi įvertinti, ar pacientui nekrenta svoris. Jei krenta, turi iškelti slaugos problemą ir sudaryti planą, kuris padėtų išvengti mažo KMI. Tokie pacientai, kreipęsi į šeimos gydytoją, gali gauti valstybės kompensuojamus vitaminais papildytus gėrimus.

Planavimas. Slaugytojas užsakinėja tiek vaistus dozavimui, tiek slaugos priemones. Rūpinasi transporto užsakymu, kai pacientas turi patekti pas specialistą. Rūpinasi pagalbiniu slaugos priemonių užsakymu - keltuvai, vežimėliai, vaikštynės, aukštos vaikštynės, ligoniui skirtos funkcinės lovos, aliarmo sistema.

Visa tai rašoma profilyje dokumentuotos informacijos pagalba, kurią mato ir forvalkningas. Informaciją pacientui sutikus ar mirus gali paprašyti namiškiai atspausdinti ir panaudoti kaip dokumentą net teisinių ginčų atveju. Šioje vietoje labai akcentuojama ir paslapties laikymosi taisyklė, už jos pažeidimus galima netekti autorizacijos, vadinamosios lietuviškos licencijos.

Pacientų lapus stengiamasi sudaryti taip, kad suteiktų paslaugų laikas būtų maksimaliai didelis pagal galimybes, nes būtent tai leidžia namų slaugai plėstis, pirkti mašinas, įdarbinti daugiau darbuotojų. Šie lapai sudaromi specialia programa. Dažniausiai tuo užsiima kontoroje dirbantys vadovai, pavaduojantys administratoriai.

Apie Norvegijos slaugytojų darbą slaugos namuose – kitame straipsnyje