Norvegijos slaugos namai. Slaugytojo užduotis – užtikrinti adekvatų vertinimą ir gydymą (1)

Kaip Norvegijoje organizuojamas ligonių slaugymas slaugos namuose, kuo tokie namai skiriasi nuo esančių Lietuvoje, - pasakoja slaugytoja Rasa Budrikaitė. Apie slaugytojo darbą Norvegijoje skaitykite ir pirmosiose pasakojimo dalyse čia ir čia.

Reklama

Slaugos namai Lietuvoje. Lietuviški slaugos namai man vis dar asocijuojasi su 2000 m. atlikta praktika, kurios metu patyriau, kad tai niūri vieta, kurioje surinkta daug nelaimingų žmonių. Rytinis ligonių prausimas čia prasideda 6 val. einant per potamses palatas ir pacientas prausiamas lovoje.

Slaugos namai Norvegijoje. Man teko dirbti ne vienuose slaugos namuose. Slaugos kokybė priklauso nuo kolektyve dirbančių žmonių darnos. Rytas dažniausia prasideda pacientui 8 val. Jis turi savo kambariuką, kuriame yra lova, spinta ir naktinis stalelis bei nedidelė dalis iš namų atsivežtų daiktų, kurie daro tą kambarį jaukų. Jo kambarėlyje yra tualetas su dušu. Visi skyriai dažniausiai turi 30 pacientų, kurie suskirstyti į 3 grupes po 10. Žodis pacientai čia tikriausiai net netinka. Vartojamas žodis gyventojas, kad jis jaustųsi kaip galima geriau.

Aptarnaujantis personalas. Darbo dienomis po du pacientus iš 10 yra prausiami po dušu, kiti prausiami paprastai. Darbo dienomis vienoje grupėje dirba slaugos personalas iš trijų darbuotojų, taigi 30 slaugos namų gyventojų tenka 9 darbuotojai, skyriaus vyr. slaugytojas bei jo pavaduotojas. Dar virtuvės personalas, veiklos terapeutas.

Vakare iš viso dirba penkiese: vienas atsakingas už budėjimą, trys slaugos personalo nariai ir virtuvės pagalbininkas. Savaitgaliais ir švenčių dienomis - personalas iš 6 darbuotojų, t.y. po du kiekvienai grupei. Dažnai manoma, jog personalo skaičius sietinas su kokybiška slauga ir esant tiek daug žmonių sėdima uždėjus koją ant kojos, geriama kava. Norintis dirbti visada ras darbo. O norintys išlaikyti prestižą slaugos namai stengsis maksimaliai išnaudoti personalą. Todėl čia verda intensyvus gyvenimas su daugybe kasdieninių užduočių.

Pacientų diena lyg ir tokia pati – 9 val. pusryčiai, 11 val. priešpiečiai, 13. 30 val. - pietūs, 16 val. - kava ir užkandžiai, 19 val. - vakarienė. Darbo dienomis turime aktyvia veikla užsiimantį veiklos terapeutą - jis skaito laikraščius, kepa, daro puokštes, užsiima mezgimu ir pasisėdėjimais prie kavos, muzikos terapija ir dainavimo grupėmis, dalyvauja maldos valandėlėse, kurias veda kunigai. Mūsų užduotis - užtikrinti, jog pacientas spėtų į aktyvios veiklos užsiėmimus. Todėl pacientai keliami iš lovos ir prausiami, sodinami į vežimėlius. Pas mus skyriuje tik išskirtiniais atvejais pablogėjus paciento sveikatai jis nėra keliamas iš lovos. Visi kiti sėdi vežimėliuose ar vaikšto su vaikštynėmis pagal galimybes.
Šventės ir pramogos. Savaitgaliais, vakarais, prieš ir per šventes pacientai yra gausiai lankomi artimųjų. Tai turbūt išskirtinis šios šalies bruožas. Pagyvenę žmonės nėra "atiduodami kažkur", jie tik pakeičia gyvenamąją vietą, iš vienatvės pilnų namų į mažą bendruomenę su didesniu užimtumu. Norvegai laiko gražiu gestu pasiūlyti artimiesiems puodelį kavos, pagal galimybes gabalėlį pyrago, jei lankantysis užsuko kavos serviravimo metu. Taip padaroma maža šventė tiek pacientui, tiek lankančiajam.
Vasarą stengiamasi pacientus kuo dažniau išvežti į lauką, kad jie pasilepintų saule. Tam vasaros metu į darbą yra priimama papildomai darbuotojų. Yra organizuojamos nemokamos kelionės autobusu, kurių metu pagyvenę žmonės gali dar kartą aplankyti pažįstamas vietas, kad ir sėdėdami autobuse.
Švenčių metu labai daug dėmesio skiriama paciento aprangai. Stengiamasi papuošti gražiausiais jo turimais rūbais ir taip akcentuoti tą šventinę dieną. O prieššventiniu laikotarpiu dažnai gaminami tradiciniai valgiai, daromos puokštės, dainuojamos su metų laikotarpiu susijusios dainos. Viskas skirta kaip galima labiau priminti gražias tradicijas ir paskatinti gerus prisiminimus.

Beveik visi slaugos namų pacientai, atvykę į slaugos namus ir pirmą kartą aptarę gydymą bei lūkesčius su gydytoju ir personalu, nusprendžia, kada jam neturėtų būti taikomas dirbtinis gaivinimas ir jis nebebus guldomas į ligoninę reanimacijai.

Ligos. Dažniausiai pacientus kankina šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimai, vidurių užkietėjimai. Ne paslaptis, jog pirmosios dvi infekcijos - nereta senų žmonių mirties priežastis. Todėl gera asmens higiena, maksimaliai mobilizuotas pacientas, laiku pavalgęs, pakankamai skysčių vartojantis ir išgėręs tik reikalingiausius vaistus gali ilgiau džiaugtis gyvenimo pilnatve. Šiuo metu Norvegijoje stengiamasi, jog seni žmonės vartotų kuo mažiau vaistų, nes penkių vaistų kombinacija jau gresia šalutiniu poveikiu net ir kiekvienam suaugusiam, o pagyvenę tam daug jautresni.

Esama specialių medicininių procedūrų, kurios kartais sutrikdo įprastą rutiną: vaistų leidimas, spaudimo ar gliukozės kiekio kraujyje matavimas, tuštinimosi režimo palaikymas. Esant sunkiai paciento būklei, slaugytojas visą dėmesį skiria sergančiajam, derina tyrimus, bendrauja su gydytoju, sprendžia dėl tolesnių veiksmų. Priklausomai nuo slaugos namų praktikos vieni savo pacientus linkę kaskart iškilus rimtesniems negalavimams siųsti į ligoninę, kiti slaugo savo skyriuose.

Sprendimas dėl dirbtinio gaivinimo. Beveik visi slaugos namų pacientai, atvykę į slaugos namus ir pirmą kartą aptarę gydymą bei lūkesčius su gydytoju ir personalu, nusprendžia, kada jam neturėtų būti taikomas dirbtinis gaivinimas ir jis nebebus guldomas į ligoninę reanimacijai. Čia didelis skirtumas nuo Lietuvos - ne kartą yra tekę matyti pagyvenusį žmogų, besivaduojantį mirtimi, iš namų išplėštą ir prijungtą prie reanimacijos aparatų. Norvegijos slaugos namuose bandoma kiek labiau užtikrinti natūralios mirties seką, kai žmogus pradeda silpti pats palaipsniui, nebegali nuryti vaistų, nustoja valgyti, gerti, tada pagalvojama apie paliatyviosios slaugos būtinybę. Jos metu stengiamasi vengti svetimkūnių - jokių kateterių, jokių lašelinių, tik slauga, vartymas, prausimas, būtiniausių vaistų (nuo skausmo, pykinimo, baimės), kurie nurodyti paliatyviosios slaugos LCP (Liverpool Care Pathway /Slauga išeinant) lapuose ir patvirtinti gydytojo, leidimas subkutaniniu būdu - po oda, naudojant peteliškes (butterfly).

Lietuvoje sąvoka paliatyvioji slauga kelia siaubą, nes mes neturime tokios praktikos, o ir laiko parinkimas susilaukia nemažai etinių diskusijų. Būna, ir Norvegijoje gydytojai, apkvaitę nuo profesionalumo, net neatsiklausę paciento nuomonės ūmaus plaučių uždegimo atveju paskiria LCP, paliatyvųjį gydymą gyvenimo pabaigai. Todėl slaugytojo profesiniai pastebėjimai ir jo, kaip paciento ambasadoriaus, užduotis - užtikrinti adekvatų vertinimą ir adekvatų gydymą. Sutikite, gydytojai per trumpai mato pacientą, jog pažinotų jį taip, jog galėtų priimti pacientui palankiausią sprendimą. Ir tai galioja tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, kai gydytojai turi per daug pacientų ar važiuoja į skubius iškvietimus. Tuomet ir suvoki slaugytojo svarbą, jo vietą sveikatos sistemoje. Tik turbūt visiems reiktų priminti, jog slaugytojas visų pirma yra tik žmogus, kuris vienaip ar kitaip apsisprendė dirbti žmonių gerovei.