Nudegimų gydymas: žingsnis pirmyn

Tarptautinė bioinžinierių komanda sukūrė ir išbandė naują nudegimo sukeltų žaizdų gydymo metodą, kuris, manoma, galėtų visiškai pakeisti dabartinį, – rašo upi.com.

Reklama

Nudegimą gali sukelti: karštas vanduo, garai, liepsna, įkaitę daiktai, tiesioginiai saulės spinduliai, elektros trauma, cheminės medžiagos, radioaktyvūs spinduliai. Pagal audinių pažeidimą nudegimas skirstomas į tris laipsnius:

I°– epidermio nudegimas: oda paraudusi, patinusi, skausminga.

II A° – paviršinis dalies odos storio nudegimas. Nudegimui būdinga: paraudimas, patinimas, pūslės, kuriose yra susikaupusio skaidraus serozinio ar drumsto skysčio.

II B° – gilus dalies odos storio nudegimas: šlapios, minkštos, balkšvos ar sausos, kietos nekrozės plotai, išlikęs skausmo jutimas.

III° – nekrozavę visi odos sluoksniai, išnykęs visų rūšių jautrumas. Labai stipriai nudegus, suanglėja ir gilesni audiniai.

Gilūs nudegimai gyja labai ilgai, o ir jiems sugijus lieka randai, iškilę virš odos paviršiaus. Todėl nudegiminės žaizdos operuojamos, uždengiamos autodermotransplantatais – iš paties paciento paimtais sveikos odos lopais, susidedančiais iš visų odos sluoksnių. Mičigano technologijos universiteto (Michigan Technology University) bioinžinieriai tvirtina, kad tokiu būdu daugiausiai pasikliaujama pačiu donoru, todėl pasitelkę kamienines ląsteles sukūrė ne viso storio odos lopą, išsaugantį visas odos funkcijas bei plaukų folikulus (sutrumpintai STSG).

„STSG būtų galima naudoti, kuomet susiklosto nepavydėtina situacija ir dabar naudojami odos lopai neprigyja dėl infekcijos ar nepakankamos kraujotakos odoje. Vis dėlto STSG turi savų minusų – jis plonesnis ir gijimo proceso metu gali ryškiau susitraukti nei viso storio odos lopas“, – pranešime spaudai komentavo studijos autoriai.

Naujasis metodas patikrintas bandymais su laboratorinėmis žiurkėmis: įrodyta, kad iš jų kamieninių ląstelių išaugintas odos lopas statistiškai reikšmingai pagerina gilaus nudegimo operacinio gydymo rezultatus. Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad žiurkių oda plonesnė ir ne tokia raukšlėta kaip žmogaus. Taigi, norint analogišką metodą pritaikyti žmonių gydymui, reikia sugalvoti, kaip patobulinti mechanines odos savybes.

„Dabar gauti rezultatai jau yra neįtikima sėkmė, tačiau pirmiausiai planuojame pratęsti savo eksperimentą su kitais gyvūnais, pavyzdžiui, kiaulėmis, kurių odos fiziologinės savybės artimesnės žmonėms, o ateityje tikimės išvysti naująjį metodą prigijusį klinikinėje praktikoje“, – sakė mokslininkai.