Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skausmą malšinantys preparatai grasina inkstų nepakankamumu, kraujospūdžio padidėjimu ir net vidiniu kraujavimu organuose.
„Dažniausiai stuburo skausmams spręsti yra naudojami nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo: diklofenakas, ibuprofenas, nimesulidas ir pan. Į šių vaistų vartojimą būtina atkreipti dėmesį – jei kartu vartojami preparatai nuo padidėjusio kraujospūdžio, inkstų funkcijos sutrikimų, geriami kraujo krešumą reguliuojantys vaistai, antidepresantai ar kartu daugiau nei vienos grupės nuskausminamieji, kyla rimta rizika sveikatos būklei“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Rasa Proscevičienė.
Specialistės teigimu, stuburo skausmo malšinimas vaistais kartais yra vienintelis išgyvenimo būdas tiems, kurie kenčia po traumų ar yra kamuojami lėtinių skausmų. Tokiems žmonėms reiktų įsidėmėti, kad kai kurie nuskausminamieji gali silpninti kitų vaistų poveikį, o ilgainiui, tokios vaistų sąveikos gali sukelti dar daugiau sveikatos sutrikimų.
„Kai kuriems pacientams nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali silpninti vartojamų beta blokatorių (kraujospūdžiui reguliuoti skirtų vaistų) antihipertenzinį poveikį. Jei tenka kartu su minėta vaistų grupe vartoti ir nuskausminamuosius, reiktų atidžiai sekti savo arterinį (sistolinį) kraujospūdį. Jei pastebite, kad jis padidėjęs, gydytojas gali patarti keisti dozę arba vaistus – į kalcio kanalo blokatorius“, – pastebi R. Proscevičienė.
Kadangi nugaros skausmais neretai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie įprastai jau vartoja vaistus kraujospūdžiui ir kraujo krešumui reguliuoti, – juos vaistininkė perspėja dėl galimų inkstų būklės pakitimų.
„Senyvo amžiaus pacientams reiktų būti atsargiems su bet kokiais nuskausminamaisiais: netinkama vartojamų vaistų tarpusavio sąveika gali skatinti inkstų nepakankamumą, kūno svorio bei kraujospūdžio padidėjimą. Jei nesate tikri, kokie vaistai jums tinkami, neeksperimentuokite – būtinai atlikite vaistų suderinamumo patikrą“, – pataria vaistininkė.
Pasak specialistės, bet kokio amžiaus asmenys, besiskundžiantys stuburo skausmais, turėtų didesnį dėmesį skirti kaulinio audinio ir sąnarių sveikatai, mankštai, taisyklingai laikysenai ir nugaros raumenų stiprinimui, o prireikus vartoti stiprinančius preparatus. Tačiau čia pat vaistininkė įspėja, kad net tokių, iš pažiūros „nekaltų“ vaistų suderinamumą, taip pat yra labai svarbu pasitikrinti.
„Vienas populiariausių preparatų, vartojamas sąnarių lankstumui – gliukozaminą, reikėtų atsargiai naudoti su kai kuriais dažnai vartojamais vaistais. Jį reiktų atsargiai gerti su kraujo krešumą mažinančiais vaistais-antikoaguliantais (pvz. varfarinu) bei tetraciklino grupės antibiotikais (pvz. doksaciklinu)“, – vaistų grupes vardija vaistinės atstovė.
Pavojingiausias vaistų „kokteilis“, galintis sukelti net vidinį kraujavimą, pasak vaistininkės, yra kartu vartojami skirtingi nuskausminamieji.
„Kartais žmonės, kurių netenkina ką tik išgerto nuskausminamojo vaisto poveikis, griebiasi preparatų kitais pavadinimais. Čia juos pasitinka rizika: arba perdozuoti tų pačių veikliųjų vaisto medžiagų, arba sumaišyti skirtingų grupių tarpusavyje visiškai nederančias medžiagas. Jei tą pačią dieną ar net valandą išgėrėte, pavyzdžiui, ibuprofeno, diklofenako ir nimesulido preparatų, ypatingai sustiprinote šių vaistų pašalinius poveikius – tuomet ženkliai padidėja kraujavimo virškinimo trakte bei opų atsiradimo tikimybė. Taip pat tokį poveikį gali provokuoti geriami trombocitų agregaciją mažinantys vaistai (pvz. aspirinas) ar SSRI grupės antidepresantai. Turintiems skrandžio ar žarnyno žaizdų, nesuderintų vaistų maišymas su nuskausminamaisiais gali sukelti grėsmingų pasekmių sveikatai“, – reziumavo R. Proscevičienė.