Nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali apsaugoti Viduržemio jūros dieta

Viduržemio jūros dietą UNESCO pripažino kultūriniu paveldu, o jos esmė – saulė, lengvas vėjelis nuo jūros, šviežios saulėje natūraliai užaugusios daržovės, šaltai spaustas alyvuogių aliejus, jūros gėrybės, LRT RADIJUI sako gydytoja Regina Žukauskienė. „Bet svarbiausia, kad ši dieta – streso sumažinimas, kas svarbu sergant ar nenorint susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pabrėžia medikė.

– Sakoma, kad žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, vis daugiau.

– Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje nužudo daugiausia žmonių. Nors mūsų visuomenė senėja, širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja – jomis pradeda sirgti net vaikai.

– Kodėl šios ligos prasideda?

– Širdies ir kraujagyslių ligas lemia kraujagyslių susiaurėjimas. Jis gali būti pavienis, tam tikruose organuose, bet gali būti daugybinis: atlikę tyrimą, matome karoliukais nusėtas kraujagysles – tai aterosklerotinės kraujagyslės, kurios būna nestabilios, gali plyšti, o tada toje vietoje susidaro trombas. Arba jos yra tokios didelės, kada uždaro 90 ir daugiau kraujagyslės spindžio ir tada sutrinka labai svarbių organų (širdies, smegenų, inkstų) veikla. Aterosklerozė vystosi tuose organuose, kur intensyviausia kraujotaka.

– Kodėl vystosi aterosklerotinės plokštelės?

– Du pagrindiniai veiksniai – mityba ir fizinis aktyvumas. Žinoma, svarbūs ir kiti veiksniai – aukštas cholesterolio lygis, blogųjų ir gerųjų lipidų santykis, fibrinogeno kiekis, žalingi įpročiai. Tačiau žmonės, net ir žinodami, kad gali susirgti, dažnai nenori pakeisti savo gyvenimo būdo.

– Kokia mityba yra visavertė ir sveika?

– Mes turime gauti gyvybiškai svarbių maisto medžiagų. Labai svarbu vadinamasis gyvas maistas, reguliari mityba ir saikas. Dabar pasaulyje labai daug kalba apie „paslėptą alkį“. Kadangi išeikvojame žemės resursus, maiste mažėja mums reikalingų medžiagų – ir vitaminų, ir mikroelementų. Per 10 metų Europoje vykdytus tyrimus nustatyta, kad kai kuriuose maisto produktuose (pvz., braškėse, obuoliuose) 50–70 proc. sumažėjo reikalingų maisto medžiagų. Tikriausiai žmogaus organizmas jaučia jų alkį, todėl kartais kyla nesuvaldomas noras vis valgyti ir valgyti.

Kalbėdama apie gyvą maistą, paprastai duodu tokį pavyzdį – padėkime bulvių traškučių ir ką tik iškeptos žuvies gabalėlį. Įsivaizduojate, kas bus po mėnesio? Traškučiai, kaip stovėjo, taip stovės, o žuvis bus tokia, kad tikriausiai nelabai norėsime toje patalpoje būti. Vadinasi, gyvas maistas yra maistas, turintis fermentų, t. y. kuris pats save virškina ir padeda mums neapkrauti virškinamojo trakto. Tokio gyvo, kokybiško, šviežio, skanaus maisto tikrai galime pasigaminti, tad vartoti reikia tokį, o ne pusgaminius.

– Yra šalių, kuriose širdies ir kraujagyslių ligos dešimtis kartų retesnės nei pas mus. Ko galėtume pasimokyti?

– Kai žmogus serga širdies ir kraujagyslių ligomis, susidaro trombai, kuriuos reikia tirpdyti, neleisti, kad jų susidarytų daugiau. Jei žmogus yra nutukęs, serga hipertenzija, rūko, jei moteris naudoja kontraceptikus ir dar rūko, krešulių (trombų) susidarymo rizika yra daug didesnė.

Vienas amerikiečių mokslininkas, tyrinėdamas, kodėl japonai gyvena ilgiau (jų vidutinis amžius 10–15 ilgesnis už lietuvių), nustatė, kad jie praktiškai kasdien vartoja maistą natto. Japonai tą maistą valgo apie 1000 metų. Jis yra sūrio konsistencijos, bet mūsų skoniui nėra labai priimtinas.

Pradėjus tyrinėti paaiškėjo, kad jame be galo daug įdomių medžiagų, viena jų – fermentas natokinazė, pasižymintis labai plačiu poveikiu: mažina kraujo spaudimą, kraujo ląstelių sukibimą arterijose. Eritrocitų agregacija daugiausia vyksta kojų venose, ypač jei venos išsiplėtusios, tad gali įvykti katastrofa plaučių arterijose – embolija, kai žmogui staiga pradeda trūkti oro, nes krešulys nukeliauja į plaučius. O natokinazė taip pat tirpdo susidariusius trombiukus.

Įdomi ir Viduržemio jūros dieta. Tik reikia priminti, kad vitaminas D – vienas iš labai svarbių aterosklerozės prevencijos faktorių, o 76–78 proc. Lietuvos žmonių vitamino D kiekis kraujyje nesiekia normos. Viduržemio jūros dieta – saulė, lengvas vėjelis nuo jūros, šviežios saulėje natūraliai užaugusios daržovės, šaltai spaustas alyvuogių aliejus, jūros gėrybės ir raudonojo vyno taurė. 2010 m. UNESCO Viduržemio jūros dietą pripažino kultūriniu paveldu.

Svarbiausia, ką noriu pasakyti, ši dieta – streso sumažinimas, kas svarbu sergant ar nenorint susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Yra lakus posakis „kas iš to, kad laikaisi pasninko (nevalgai kiaulienos), bet ėdi savo brolį“.