Nuo skarlatinos skiepų nėra: išvengti ligos padeda higiena

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei pernai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – susirgimų skarlatina buvo užfiksuota nepalyginamai daugiau.

Reklama

„Daugiametė sergamumo skarlatina analizė rodo, kad sergančiųjų išauga šaltuoju metų laikotarpiu. Šiemet (iki gruodžio 5 d.) Lietuvoje buvo užregistruoti 325 skarlatinos atvejai, iš jų 99,1 proc. (322 atvejai) sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus. Pernai užregistruoti tik 74 atvejai, tačiau prieš pandemiją – žymiau daugiau – 2 736 atvejai (2019 m.)“, – analizuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kaip užsikrečiama?

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.

Karščiavimas, angina ir bėrimai – pagrindiniai simptomai

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.

Galimos komplikacijos

Pasak NVSC specialistų, nors skarlatinos eiga rečiau pasireiškia komplikacijomis, apie skarlatinos keliamą pavojų, ypač vaikams, nereikėtų pamiršti.

„Skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas, o negydant ar nesėkmingai gydant – sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. Todėl atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą“, – akcentuoja NVSC specialistė.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

„Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje. Pradėjus gydymą antibiotikais vaikai jau po 24–48 val. tampa nepavojingi aplinkiniams, tačiau, kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju“, – primena NVSC atstovė.