Nuo žlugimo išgelbėjo didžiosios ligoninės globa(6)

Skuodas. Šio Žemaitijos miesto ligoninė,  atlaikiusi ne vieną mėginimą ištrinti jos vardą iš Lietuvos medicinos žemėlapio,  per metus gydo apie 3 tūkst. pacientų. Jiems į pagalbą atskuba per 30 gydytojų iš Klaipėdos ir kitų miestų – savų, skuodiškių, likusi maža saujelė.  O ir pats Skuodas – savitas miestas. „Pas mus ne taip, kaip kitur“, - teigė kalbinti medikai. Juk čia nėra nė vieno privačiai praktikuojančio gydytojo, net odontologo – jų esą neįsileidžia rajono Taryba, o ir kiti jų sprendimai šokiruoja Skuodo medikus. Pastarasis jų -  Skuodo ligoninės priestate įkurdinti socialiai remtinas šeimas.

Reklama

„Negalėjome Tarybos įtikinti, kad to nedarytų“,  - rajono politikų sprendimu stebisi  ligoninės vadovė Ramutė Berenienė.

Klausantis R. Berenienės pasakojimo, susidaro įspūdis, kad Skuodo ligoninė – labiausiai Lietuvoje nukentėjusi nuo  nuolatinių bandymų griauti, reorganizuoti ir  keisti.  Medikams teko išgyventi daug streso metų, kad išlaikytų ligoninę provincijos žmonėms.  Ir galbūt ji  šiandien būtų tik medicinos istorijos dalis, jei ne uostamiesčio ligoninės globa – ši ligoninė jau septynerius metus yra Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialas.

Penkiaaukštis pastatas, kuriame įsikūręs Skuodo filialas,  didžiulis ir griozdiškas, pradėtas statyti dar sovietiniais 1987 metais ir statytas net aštuonerius metus.  1993-iaisiais, - pasakoja R. Berenienė, - buvo persikelta į dar  neužbaigtą pastatą: neekonomišką, nuostolingą, su nebaigta rengti ventiliacija, „kiaurais“ langais. Teko skirti didžiulius pinigus, kad būtų išlygintos sienos, ištaisytas kitas statybininkų darbo brokas.

Globos pasiprašė patys

„Kai įsikėlėme į naują  pastatą, dirbo daug žmonių, įstaiga veikė neekonomiškai, viskas buvo švaistoma – reikėjo keisti mąstymą, pradėti tvarkytis ekonomiškai“, - pasakojo R. Berenienė.

Skuodo ligoninė, be kita ko, buvo ir pirmoji Lietuvoje, kuriai teko atsisakyti Gimdymo skyriaus,  nes gimdymų vis mažėjo, kol neliko ir 200 per metus. Be to,  sakė R. Berenienė,  skyrius nebeatitiko keliamų reikalavimų, neliko ir naujagimių specialisto. Po to teko atsisakyti ir psichiatrijos paslaugų.  Galų gale iš 200 lovų liko tik 90. Iš jų – tik dvi „ginekologinės“ lovos, dirba vienas gydytojas ginekologas.

Kitas sunkus etapas – kai ligoninės steigėja Skuodo rajono savivaldybė „savo vaiką“ padavė į teismą: pati skyrė pinigų šilumai kompensuoti ir pati nusprendė  juos atsiimti.

„Kai atlaikėme tuos sunkius metus,  2003 metais sužinojome, kad žemėlapyje Skuodo ligoninės išvis nebeturi būti – buvo toks pertvarkos etapas, kuriuo siekta mažinti stacionarinių įstaigų skaičių.  Buvo didelis šokas,  negalėjau suvokti, kad galime netekti stacionarinės gydymo įstaigos“,  - pasakojo R.  Berenienė.

Tuo metu Skuodo rajone gyveno apie 26 tūkst., mieste -  7 tūkst.  gyventojų.   Atstumas nuo Skuodo iki artimiausių ligoninių - Mažeikių, Kretingos ar Plungės – didesnis nei 50 kilometrų.   Dauguma gyventojų – bedarbiai, seni žmonės, dėl  prastų kelių ir retai kursuojančių autobusų patekti pas gydytojus nebuvo lengva.

„Toks varganas gyvenimas vertė kovoti už tai, kad gydymo įstaiga liktų. Gal per garsiai kariavome, gal per daug norėjome.  Rinkome parašus, kreipėmės į Prezidentūrą,  Valstybinę ligonių kasą, Sveikatos apsaugos ministeriją.  Buvo mums net pasakyta, kad neva kariaukite nekariavę,  bet bus, kaip yra numatyta“, - kovas už ligoninės išlaikymą mena filialo vadovė.

Kai ligoninės skola pasiekė pusę milijono ir vis didėjo, pradėta ieškoti  didžiųjų ligoninių pagalbos.

„Pradėjome bendradarbiauti su tuometine Klaipėdos apskrities ligonine – dabar Respublikine, pradėjo atvažiuoti specialistai į konsultacijas. Sakiau vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui: „Pasiimkite mus, kitaip pražūsime“. Iniciatyva tikrai ėjo iš apačios. Žinojome, kad būti didelės ligoninės filialu – Europoje įprasta praktika. Štai viena Berlyno klinika turi net 40 filialų“, - palygina vadovė.

2004 metų sausio 1 dieną Skuodo rajono tarybai pritarus buvo pasirašyta sutartis ir savarankiška Skuodo ligoninė tapo RKL Skuodo filialu.

Optimalus variantas

„Gerai, kad Sakalauskas išsaugojo  Skuodo ligoninę, sugebėjo padaryti savo ligoninės filialu – antraip ligoninė būtų bankrutavusi“, -  filialo vadovės nuomonei pritaria iš Klaipėdos važinėjantis į Skuodą dirbti gydytojas chirurgas Laimutis Vaclovas Uksas.

„Tai, kas yra šiandien, - optimalus variantas“, - džiaugiasi filialo vadovė R. Berenienė.  Stengiamasi, kad gyventojai gautų visas jiems reikalingas paslaugas, o jei kokios pagalbos negauna -  kviečiamas reanimobilis, kuris nuveža į Klaipėdą.

Per metus Skuodo filiale gydoma apie 3 tūkst. ligonių.  Dauguma jų - senyvo amžiaus.

„Jei ligoninės būtų nelikę - senolių mirtingumas būtų didesnis. Ir taip pasitaiko nemažai užleistų atvejų, juk daugelis žmonių gyvena kaimuose, kur žiemą sodybos užpustytos, sunku privažiuoti, autobusai retai kursuoja“, - pažymi R. Berenienė.

Į Skuodą ambulatoriškai konsultuoti ligonių ir budėti ligoninėje atvyksta  per  30 specialistų. Skuodiškių gydytojų likę nedaug  -  vos 5-6.

Tapus RKL filialu, ligoninėje įkurtas hemodializės skyrius, jame šiuo metu hemodializės paslaugą gauna 16 ligonių.

Ligoninėje išliko 10 vietų Vaikų skyrius, kuriame dirba trys pediatrės.  Į šešių vietų Reanimacijos skyrių anesteziologai reanimatologai atvyksta iš kitų miestų.

Didžiausias ligoninėje -  45 lovų Vidaus ligų skyrius su neurologijos padaliniu.

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vienu metu gali gulėti 15 ligonių. Tiesa, 5-ajame pastato aukšte analogišką skyrių yra įkūrusi ir savivaldybės poliklinika: savivaldybė, pasak R. Berenienės, niekaip nenusprendžia šį skyrių atiduoti stacionarui, nors tai būtų saugiau pacientui, nes būtų užtikrinta pagalba ir naktį.

Iš penkių 12 lovų Chirurgijos skyriuje dirbančių chirurgų – tik vienas vietinis.   „Jei yra visa operacinė brigada, atliekame nesudėtingas planines operacijas: dėl nekomplikuotų apendicitų, išvaržų, nedidelių auglių. Jei  ligonis sudėtingas - siunčiame į centrą.  Kiaurą parą ne visada galime operuoti, nes naktimis nebūna instrumentatorės.   Operacinė renovuota, dirbame geromis sąlygomis“,  - sakė ketverius metus į Skuodą konsultuoti atvykstantis gydytojas chirurgas  L.  V. Uksas.

Anot jo, chirurgui, kaip ir sportininkui, reikia žinoti kada atsitraukti.   Norint atlikti sudėtingas operacijas didesniuose centruose, „reikia būti jaunesniam ir sveikatos turėti“.  Be jo, į Skuodą dirbti atvyksta, be jo, dar trys pensinio amžiaus chirurgai.

Gydo ir latvius

„Pirmi metai gyvename ramiau, nes iki tol personalui visgi buvo neramu, kaip seksis sutarti, kaip mus priims. Bet kadangi turime puikų vadovą, susijungus atsirado galimybė renovuoti patalpas, užtikrinti paslaugų kokybę“, - galimybe lengviau atsipūsti po ilgų išbandymų metų džiaugiasi R. Berenienė.

Laimėjus Europos Sąjungos finansuojamą Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo Lietuvos ir Latvijos pasienyje projektą,  buvo renovuoti ir modernia medicinos įranga aprūpinti Reanimacijos ir Priėmimo skyriai.  Iš savų lėšų po truputį remontuojami visi ligoninės skyriai.

Prie pat Latvijos sienos įsikūrusioje ligoninėje, sutvarkius apmokėjimo klausimus, netrukus hemodializės paslaugų atvyks pirmoji pacientė iš Latvijos. Kaimyninės šalies Priekulės ir gretimų miestelių gyventojams gydytis Skuode arčiau nei Latvijos miestuose, teikiančiuose šias paslaugas. Kad susikalbėtų su kaimyninės šalies gyventojais, Skuodo medikams buvo pravesti latvių kalbos kursai. Priimti gydytis lietuvius pasiruošę ir projekte dalyvavę latviai.

Teikti pagalbą Latvijos gyventojams Skuode – ne toks retas dalykas. Deja,  tiek Latvijos, tiek Lietuvos gyventojai dar neapsirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele, todėl būna nesusipratimų, kai tenka susimokėti už suteiktas paslaugas.