Pasirodo, žemas hemoglobino lygis menkai susijęs su maistu, todėl ir maistu negydomas. Netgi yra tokių atvejų, kai žmogus valgo daug geležies turinčio maisto, tačiau organizmas jos neįsisavina dėl kitų ligų. Dar daugiau – mažakraujystė gali vystytis ne tik dėl geležies, bet ir dėl vitamino B12 stokos.

Kodėl dėl mažakraujystės labiausiai kenčia jaunos moterys

Pasak Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro Dienos stacionaro skyriaus vedėjos Ilmos Tavorienės, tarp jaunesnių pacientų anemija daugiau paplitusi tarp moterų (maždaug iki 45 metų), tuo tarpu vyresniame amžiuje ji vienodai aktuali tiek moterims, tiek vyrams. Didžiausia rizika susirgti mažakraujyste moterims, kurios turėjo daug gimdymų ir ilgai žindė savo vaikus. Taigi moteris iš pradžių savo geležį atiduoda kūdikiui būdama nėščia, vėliau – žindydama. Vėl prasidėjus menstruacijoms, geležies kiekis ir toliau po truputį mažėja. Mastai priklauso nuo kraujavimo stiprumo – vienų menstruacijos trumpos, lengvos, negausios, o kitos dėl jų net iš namų negali išeiti.

„Dažniausiai sutinkama nepiktybinės kilmės geležies stokos mažakraujystė. Daugiau nei 90 proc. atvejų ji atsiranda dėl mėnesinių kraujavimo, kadangi kas mėnesį netenkant tam tikro mililitrų kraujo kartu netenkama ir geležies. Kita anemijos priežastis – kai negaunama pakankamai geležies su maistu, tačiau šiais laikais iš esmės tai gresia tik griežtiems vegetarams, nes negyvulinės kilmės produktuose geležies kiekis yra labai mažas. Nors vegetarai įrodinėja, kad geležies yra ir augaluose, tos šio elemento rūšies, kuri reikalinga kraujui, labai mažai. Reikėtų suvalgyti neįsivaizduojamus maisto kiekius, kad jos gautume pakankamai. Pagrindinis geležies šaltinis yra jautiena, veršiena, kepenys, žuvis, kiaušiniai, raudona mėsa, tuo tarpu vištienoje jos nėra daug.

Taigi geležies stokos mitybinės kilmės anemija praktiškai nesutinkama, išskyrus vegetarus ir tuos atvejus, kai žmogui pašalinta dalis ar visas skrandis. Taip pat galimos tam tikros retos žarnyno ligos, dėl kurių geležis iš jo nepasisavinama. Tiesa, vegetarams geležies trūkumas pasireiškia ne per vienerius metus, reikia ilgo stažo. Kita vertus, dauguma jų jau žino, kad reikia pagerti geležies preparatų“, - aiškino pašnekovė.

Koks hemoglobino lygis jau sukelia sveikatos negalavimus

Pasak medikės, paprastai mažakraujystė vystosi lėtai. Žmogus pripranta prie sumažėjusio hemoglobino lygio ir nejaučia jokių simptomų. Pastarieji atsiranda, kai hemoglobino rodiklis būna mažiau 100 (norma – 120-130). Tuomet kamuoja mieguistumas, greitai pavargstama, lūžinėja ir sluoksniuojasi nagai, slenka plaukai, trūkinėja lūpų kampučiai. Vėliau atsiranda širdies plakimas – ne tik fizinio krūvio metu, bet atliekant paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, rengiantis. Kartais, kai geležies stoka didesnė, atsiranda nenormalus skonio ir kvapo jutimas, t. y. išsikreipia skonio pojūtis: žmonės pradeda valgyti kreidą, kalkes, smėlį, žalią faršą, žalias kruopas, kadangi tai jiems skanu.

„Šiandien konsultacijai buvo atsiųsta 25-erių metų moteris, kurios hemoglobinas – 46 g/l. Prieš ketverius metus ji pagimdė, ilgai maitino. Moteris teigė dar visai neseniai sportavusi, taigi gana ilgai jautėsi gerai. Į stacionarą kartais patenka pacientai ir su vos 27 g/l siekiančiu hemoglobino rodikliu. Dažniausiai tai jauni žmonės. Hemoglobino lygis, sukeliantis žmogui fizinius simptomus, labai priklauso nuo to, ar žmogus serga dar kokiomis nors ligomis. Jeigu jis sveikas ir pakankamai jaunas arba net ir vyresnis, bet neturi širdies patologijos, smegenų kraujotakos ligų, atlaiko ir pakankamai mažą hemoglobino lygį. Taigi savijauta ir pojūčiai priklauso nuo žmogaus sveikatos ir fizinio treniruotumo. Kartais matome ir vyresnių nei 60 metų žmonių, kurie prisitaikę prie mažakraujystės. Jiems tik sunkiau įveikiamas didesnis krūvis: nebe taip lengva laiptais užlipti, iki stotelės pabėgėti“, - pasakojo I. Tavorienė.

Medikės teigimu, pirmiausiai pradeda mažėti geležies atsargos kraujyje. Apie tai hemoglobinas dar nepraneša, tačiau praneša plaukai, nagai – jie tampa trapūs. Tuo tarpu hemoglobinas krenta tik tuomet, kai geležies atsargos jau gerokai išsekusios, todėl moterims, kurios gana ilgai turi gausias mėnesines, hemoglobino rodiklis kartais suprastėja, kaip bebūtų paradoksalu, tuomet, kai kraujavimas pastebimai sumažėja. Tai ankstesnio kraujavimo, kuris išsekino geležies atsargas, pasekmė.

„Tuo tarpu jei dėl anemijos kreipiasi vyresni pacientai, jiems būtinai turi būti tiriamas virškinimasis traktas. Mat jiems liga gali būti susijusi su kraujavimu iš žarnyno – dėl skandžio opų, vėžio, žarnyno sienelės pokyčių, įvairių uždegiminių procesų ir pan. Taigi ši mažakraujystė slepia patologiją, kuri gali būti labai rimta ir net kartais mirtina. Beje, gana plačiai taikomas slapto kraujo nustatymo išmatose tyrimas nėra labai patikimas, kadangi jei kraujo nėra šiandien, dar nereiškia, kad jo nebuvo vakar ar nebus rytoj. Turi būti atliekami instrumentiniai tyrimai“, - teigė hematologė.

Mažakraujystė, kurią sukelia ne geležies stoka

Kitai nemažai pacientų grupei anemija išsivysto dėl vitamino B12 stokos. Ši mažakraujystės rūšis atsiranda dėl tam tikrų pokyčių organizme – skrandžio gleivinėje nustojama gaminti vadinamąjį vidinį Kastlio faktorių – medžiagą, kuri iš maisto pasisavina vitaminą B12. Taigi net jei žmogus valgo daug mėsos, kuri yra šio vitamino šaltinis, pastarasis tiesiog pasišalina iš organizmo.

„Šia mažakraujystės forma serga dvi grupės pacientų. Kadangi vitamino B12 nėra negyvulinės kilmės maiste, nes jį gamina tik gyvo organizmo, t. y. gyvulio, žarnynas, jo paprastai trūksta vegetarams. Nors jie ir tikina galintys kompensuoti šį trūkumą raugintais kopūstais, pas mus kartais atvyksta su labai mažu hemoglobino kiekiu.

Kita pacientų grupė dažnai serga ligomis, dėl kurių išsivysto minėtas vitamino B12 įsisavinimas. Dažniausiai tai autoimuninės ligos – skydliaukės, reumatiniai susirgimai. Tokių pacientų atvyksta konsultacijai nedažnai – 1-2 per mėnesį. Vegetarams gelbsti padėtį geriamas vitaminas B12, tuo tarpu nemitybinės kilmės B12 stokos atvejais jau reikia leidžiamo, kadangi iš skrandžio jis vis tiek nebus pasisavintas. Ši mažakraujystė anksčiau dar buvo vadinta piktybine, nors su vėžiu neturi nieko bendra. Tiesiog kol nebuvo susintetintas vitaminas B12, tokie žmonės mirdavo. Dabar liga gydoma gana lengvai, tik reikia žinoti, kad visą gyvenimą gydymo kursą laikas nuo laiko reikės kartoti. Antraip tenka matyti pacientus, kuriems po penkerių metų liga atsinaujina, nes vitamino atsargos gali būti buvo sukauptos tik 2-3 metams“, - aiškino I. Tavorienė.

Reklama

Kaip su mažakraujyste susiję skydliaukės sutrikimai

Gana dažnai medikei tenka konsultuoti pacientus, kai anemija, pasireiškia sergant ir įvairiomis kitomis ligomis, dažniausiai lėtinėmis uždegiminėmis reumatinėmis ligomis, inkstų nepakankamumu, skydliaukės ligomis. Nors klinikiniais simptomais ir kraujo tyrimo „vaizdu“ ši anemija labai panaši į geležies stokos anemiją, tačiau šiuo atveju geležies preparatai gydymui neskirtini, nes paprastai organizme geležies atsargos yra pakankamos, tik jos daug mažiau ir lėčiau naudojamos hemoglobino gamybai. Sėkmingai gydant pagrindinę ligą pagerėja ir hemoglobinas.

Kur kas sudėtingesnė mažakraujystės rūšis susijusi su įvairiomis kraujo ligomis, dažniausiai leukemija, dėl kurių kaulų čiulpai gamina nepakankamą kiekį kraujo. Tačiau tuomet nustatoma ir daugiau kraujo pokyčių: per daug arba per mažai leukocitų, trombocitų ir pan. Bet kuriuo atveju būtina apsilankyti pas hematologą, kuris patvirtins arba atmes ligą ir skirs tinkamą gydymą.

Paklausta, ties kokiu hemoglobino skaičiuku reikėtų susirūpinti, hematologė pabrėžė, kad kraujas turi būti tiriamas ir vertinamas kelis kartus, ne tik apsilankius poliklinikoje ūmios ligos atveju, bet ir kai žmogus jaučiasi sveikas, nes ūmios virusinės ar infekcinės ligos metu kraujo rodikliai gali imituoti vos ne leukemiją – būna mažai trombocitų, hemoglobino, leukocitų. Tiesa, ūmaus susirgimo atveju hemoglobinas iš visų rodiklių svyruoja mažiausiai – 10-15 g/l. Nedideli hemoglobino svyravimai gali būti ir sveikam žmogui, todėl po pirmo tokio karto nebūtina labai nerimauti, tačiau reikia tyrimą pakartoti po 3 mėnesių, nenukelti jo metams. Net jei hemoglobino kritimas rodo besivystančią ligą, kraujo ligų, kurioms šis laikas būtų lemtingas, yra labai mažai.

I. Tavorienė taip pat paneigė mitą, kad valgant tam tikro maisto, galima geležies trūkumą atstatyti natūraliai. „Burokėliai siūlomi pacientų tarpusavio bendravimo aplinkoje. Gydytojai burokėlių nesiūlo, kadangi nesame matę nuo jų pasveikusių. Maistas gali padėti tik profilaktiškai, pavyzdžiui, jei moteris per mėnesines gausiai nukraujuoja, galima juo šiek tiek atstatyti geležies kiekį. Tačiau kai jau yra anemija, tai reiškia, kad geležies atsargos yra labai žemos ir gydytis jau reikia tinkamais vaistais – geležies preparatais. Kol dar nėra anemijos – tik slenka plaukai, lūžinėja nagai, tuomet gal ir galima maistu palaikyti geležies balansą. Tačiau gydytis maistu neįmanoma“, - patikino medikė.

Kiek vaikas turėtų išgerti pieno, kad užtektų geležies

Pasak pašnekovės, dažniausia anemijos priežastis vaikų amžiuje irgi yra geležies stoka, kurios dažniausios priežastys yra susijusios su netinkamu kūdikių ir vaikų maitinimu. Sparčiai augančiam organizmui, o sparčiausiai auga neišnešioti kūdikiai, vaikai iki metų ir paaugliai lytinio brendimo metu, geležies atsargos, kurias jis gavo gimdamas iš motinos, paprastai greitai išsenka ir su maistu gaunamos geležies jau nebeužtenka tolesniam normaliam vystymuisi.

Motinos piene geležies yra gerokai (beveik tris kartus) daugiau negu karvės piene, tačiau ir to kiekio greitai besivystančiam kūdikiui taip pat neužtenka, todėl maitinant kūdikius vien pienu, jų organizmas gauna nepakankamai ne tik geležies, bet ir įvairių kitų svarbių vaiko augimui medžiagų.

„Šia prasme nepalankus ir dirbtinis maitinimas. Tai rodo kad ir toks faktas: kūdikiui per parą reikia tiek geležies, kad jos poreikį jis galėtų patenkinti tik išgėręs apie 15 litrų karvės pieno. Būtent dėl šios priežasties šiame amžiuje būtina papildyti vaiko maisto racioną produktais, turinčiais geležies“, - teigė I. Tavorienė.

Inga Saukienė