Mergaitės, patiriančios nuolatinę įtampą dėl šeimoje kylančių psichologinių problemų, sensta anksčiau už tas, kurių šeimose tokių problemų nėra, - skelbiama žurnale „Molecular Psychiatry“.
Daugybė tyrimų įrodė ryšį tarp streso, depresijos ir fizinių kūno pokyčių. Tiksliau tariant, studijose nustatyta, kad stresas didina depresijos riziką, o depresija skatina priešlaikį senėjimą, kurį lemia trumpėjančios telomeros.
Telomeros - chromosomų gale esančios struktūros, kurios apsaugo jas nuo nusidėvėjimo. Senstant telomeros trumpėja, o oksidacinis stresas ir kiti DNR žalojantys faktoriai šį procesą gali pagreitinti. Kuo telomeros trumpesnės, tuo greičiau žmogus miršta.
Kol kas nėra aišku, kuri senėjimo priežastis yra pirminė - depresija, stresas ar mažėjantis telomerų ilgis.
Buvo lyginamas 10-14 metų amžiaus mergaičių DNR telomerų ilgis. Vienos jų turėjo didelę depresijos riziką dėl šeimyninės istorijos, kitos šios istorijos neturėjo. Tiriamoms paauglėms buvo taikomi įvairūs testai, pokalbiai apie sudėtingas gyvenimo situacijas, o prieš tai ir po to vertinamas kortizolio kiekis kraujyje.
Rezultatai parodė, kad 12 metų mergaičių, turinčių didelę depresijos riziką, chromosomų telomeros buvo trumpesnės atitinkamai šešeriais suaugusio žmogaus biologinio amžiaus metais. Be to, šios mergaitės pasižymėjo žymesniu kortizolio reaktyvumu stresui.
Telomerų trumpėjimas - ne vien streso markeris, tačiau biologinio senėjimo mechanizmas. Telomerų „nepakankamumas“ gali paspartinti biologinį senėjimą ir padidinti individų riziką sirgti su amžiumi siejamomis lėtinėmis ligomis. Manoma, kad identifikavus rizikingus asmenis ir išmokius juos kovoti su stresu, priešlaikio senėjimo galima išvengti.
Neseniai amerikiečiai nustatė geną, kuris sulėtina senėjimo procesą, aktyvuodamas smegenis ir žarnyną.
Plačiau:
Telomere length and cortisol reactivity in children of depressed mothers, Ian Gotlib, et al., Molecular Psychiatry, doi: 10.1038/mp.2014.119, published online 30 September 2014.