Nuotolinė pacientų stebėsena – žingsnis į skaitmenizuotą medicinos ateitį?

Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių bei informacinių technologijų. Mokslininkai nuolatos ieško būdų, kaip techniką išnaudoti teigiamiems gyvenimo pokyčiams. Kiekvienam žmogui ypatingai aktuali ir rūpima sritis – sveikata. Užkirsti kelią širdies ir inkstų ligoms padeda tinkamas gyvenimo būdas. Deja, dažnai savo sveikata pradedama rūpintis tik tuomet, kai jau atsiranda ligos. Dabartiniai medikai pasitelkia įvairias priemones, kad į gydymo procesą įtrauktų ir patį pacientą, kuris jaustų atsakomybę už savo sveikatą ir jos gerinimą.

Reklama

Bendradarbiavimo galimybes tarp medikų ir pacientų išplečia tarptautinis CARRE projektas, kuriame dalyvauja ir VUL Santariškių klinikų medikai bei pacientai. Projekto dalyviai kuria širdies ir inkstų ligomis sergantiems pacientams pritaikytą savistabos bei sprendimų palaikymo sistemą.

„Pastebime, kad visuomenėje paplitęs metabolinis sindromas – tokių būklių kaip hipertenzija, sutrikusi glikemija nevalgius ar antro tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija derinys. Tokios būklės dažnai pasitaiko kartu ir manoma, jog skatina viena kitos progresavimą. Be to, tai yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Pacientai, kuriems jau išsivystęs širdies nepakankamumas ar lėtinė inkstų liga, išlieka ypatingo dėmesio reikalaujanti grupė, nes vieno organo pažeidimas reiškia, jog nesiimant jokių priemonių, išsivystys kitų organų pažeidimai“, – apie pacientus, kuriems bus naudinga tokia savistabos sistema, pasakoja VUL Santariškių klinikų Angiologijos ir kardiologijos centro vadovas prof. Audrius Aidietis.

Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Jonas Kizlaitis pabrėžia, jog VUL Santariškių klinikose dėmesys informacinių technologijų ir sveikatos priežiūros sąsajai skiriamas jau gerą dešimtmetį.

„Šiuo metu Santariškių klinikose vykdomas bandomasis tyrimas, kuriame dalyvauja 3 grupės pacientų – tie, kuriems diagnozuotas metabolinis sindromas, pacientai su lėtiniu širdies nepakankamu ir tie, kuriems nustatyta lėtinė inkstų liga. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, yra konsultuojami gydytojų specialistų, o daliai jų išduodama speciali įranga, kuria šie naudojasi namuose ir stebi savo sveikatos rodiklius. Jie pagal gydytojų rekomendacijas reguliariai atlieka kraujospūdžio, svorio, fizinio aktyvumo ir gliukozės kiekio kraujyje matavimus (jei serga cukriniu diabetu). Visi šie duomenys patenka į CARRE platformą. Pacientas gali matyti visos savaitės bei viso mėnesio matavimų kreives (kraujospūdžio, svorio, fizinio aktyvumo, gliukozės kiekio kraujyje), maksimalias bei minimalias matavimų vertes, matavimų pasikeitimus. Duomenys CARRE platformoje yra analizuojami ir pacientas gauna informaciją, komentarus bei patarimus apie savo sveikatos parametrus elektroniniu paštu. Pranešimai apie matavimus padės pasiekti geresnės ligos ar esančių būklių kontrolės. Be viso to, pacientui pateikiama individuali jo sveikatos vizuali analizė – įspėjama apie ateityje gresiančius susirgimus, susijusius su dabartine būkle“, – projekto privalumus vardija VUL Santariškių klinikų CARRE projekto vadovas gydytojas Domantas Stundys.

CARRE projekto mokslinių tyrimų duomenimis, maždaug 9-16 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų serga arba rizikuoja susirgti chroniškomis širdies ir inkstų ligomis. Tuo tarpu šiomis ligomis sergančių pacientų gydymui skiriamos lėšos vidutiniškai sudaro 1-2 proc. viso sveikatos apsaugai skiriamo biudžeto.

Įdomybės:

30 proc. visų mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Iš visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų – daugiau nei 75 proc. žmonių miršta mažų ir vidutinių pajamų šalyse.

Apie 25 proc. visų suaugusiųjų serga metaboliniu sindromu. Tai padidina jų mirties riziką 2 kartus. Jie 3 kartus dažniau gali susirgti infarktu ar insultu ir 5 kartus dažniau – cukriniu diabetu.

Širdies nepakankamumu serga daugiau nei 10 proc. žmonių, vyresnių nei 70 metų. Pusė šių ligonių miršta per pirmus 5 metus. Vyresnių nei 55 m. žmonių rizika susirgti širdies nepakankamumu išauga iki 28-33 proc. priklausomai nuo lyties.

Apie 10 proc. žmonių serga lėtine inkstų liga. 1 iš 5 vyrų ir 1 iš 4 moterų 65 – 74 m. amžiaus bei pusė visų vyresnių nei 75 m. amžiaus serga lėtine inkstų liga. Lėtinė inkstų liga didina infarkto ir insulto riziką.

Apie 45 – 63 proc. pacientu, sergančių širdies nepakankamumu, serga ir lėtine inkstų liga.

Parengta pagal WHO, ESC 2016m. gaires, IDF, National kidney association.

Santariškių klinikų informacija