Nuovargis didina savižudybės riziką

Savižudybė yra opi problema Lietuvoje. Mėginimų nusižudyti mūsų šalyje būna mažiausiai 9 kartus daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, net 10 000 per metus. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos profesoriai bei gydytojai atliko analitinį tyrimą ir išsiaiškino, kad tokie dažni savižudybės atvejai Lietuvoje yra lėtinių ligų pasekmė.

Daugiausiai problemų su psichine sveikata turi žmonės, sergantys endokrininės sistemos ligomis, nes ji yra atsakinga už individo gebėjimą kontroliuoti emocijas ir elgesį. Susirgus endokrinine liga, įtraukiamos visos organizmo sistemos, susiduriama su ilgu ir varginančiu gydymu. Tai paveikia asmens darbingumą, socialinius ryšius, sukelia stresą. Išskiriamos pagrindinės penkios hormonų sistemos, kurioms sutrikus pasireiškia depresijos simptomai: gliukozės kiekio reguliavimo (cukraligė), skydliaukės, prieskydinių liaukų (endokrininės liaukutės, esančios kaklo srityje),  antinksčių žievės ir reprodukcinė (lytiniai hormonai).

Cukrinis diabetas yra glaudžiai susijęs su sergančiųjų depresija skaičiumi. Nustatyta, kad net 85 žmonės iš 100 sergančiųjų cukralige turi bent vieną psichinį sutrikimą. Dažniausiai pastebėtas nerimo sutrikimas – 21 proc., socialinė fobija – 7 proc., depresija - 5,5 proc., ilgalaikė depresija – 3,5 proc., panikos sutrikimas – 2,5 proc., savižudybės rizika – 2 proc. Sergantiems cukriniu diabetu depresija pasitaiko 2–3 kartus dažniau. Tai susiję su sergančiųjų cukralige pamažėjusiu fiziniu aktyvumu, savikontrole, padidėjusiu žalingų įpročių skaičiumi ir širdies ligų rizika, netinkama mityba.

Nuotaikos kaitos, sutrikimai, kuriuos patiria daugelis žmonių, dažniausiai yra lemiami skydliaukės hormonų svyravimų. Žmonės, kurie dažnai jaučia nerimą, taip pat turėtų pastebėti padažnėjusį prakaitavimą, nuovargį, karščio netoleravimą, svorio netekimą, silpnumą, širdies ritmo sutrikimus. Tokie sutrikimai neabejotinai gali sukelti depresiją, šizofreniją, pastūmėja į alkoholizmą, nes jaučiamas fizinis ir psichologinis nuovargis. Tyrimai parodė, kad iš 60 žmonių, sergančių depresija, savižudybės riziką turėjo tie, kurių skydliaukės sistema buvo sutrikusi.

Antinksčiai yra ta mūsų organizmo dalis, kuri reguliuoja streso hormono išsisikyrimą ir signalų siuntimą į smegenis. Taip pat jie gamina atpalaiduojantį hormoną. Jei antinksčių veikla yra sutrikusi, pašlija ir atpalaidavimo hormono gamyba. Tuomet žmogus ne tik dažniau patiria stresą, bet ir kenčia nuo streso priepolių. Ištirta, kad toks stiprus stresas ir dažni jo priepoliai sukelia mintis apie savižudybę. Žmogus pradeda savęs nebekontroliuoti. Antinksčių sutrikimui daug įtakos turi vaikystėje patirtos psichologinės traumos, nuolatinė skriauda.

Paskutinė organizmo sistema, kuriai sutrikus žmogus patenka į depresijos ir net savižudybės rizikos skaičių, yra lytinių hormonų sistema. Šioje srityje rizikos grupėje dažniausiai yra moterys. Nustatyta, kad savižudiškas elgesys turi tiesioginį ryšį su menstruacijų ciklu. Per mėnesines padidėja moterų savižudybių skaičius, kai keičiasi hormonų kiekis moters organizme.

Suicidiniam elgesiui įtakos gali turėti ne tik tiesioginiai hormonų svyravimai, bet ir nutukimas, nereguliarios mėnesinės, nevaisingumas. Šie sutrikimai lemia savivertės mažėjimą, gyvenimo kokybės prastėjimą, depresijos atsiradimą.

Depresijos ir savižudybių priežastis dažniausiai būna nesusitaikymas arba nesutikimas su žmogų užpuolusia lėtine endokrinine liga. Mokslininkų rezultatus dar patvirtina Sonino ir kolegos tyrimas, kad sergant endokrininėmis ligomis net 80,8 proc. pacientų turi bent vieną psichiatrinį sutrikimą. Taigi, nors savižudybę įprasta laikyti psichiatrine problema, net 20 proc. jų įvyksta dėl lėtinių ligų.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.