Glioblastoma yra dažnas ir greitai plintantis galvos smegenų navikas. Chemoterapija, radioterapija ir chirurgija yra klasikiniai glioblastomos gydymo metodai, tačiau net taikant visus kartu pacientų prognozė yra bloga.
Smegenų audinio mitybą ir apsaugą nuo išorinių faktorių užtikrina unikalios struktūros kraujo-smegenų barjeras. Jį sudaro tamprios smegenų ląstelių astrocitų išaugų ir kraujagyslių endotelio jungtys, per kurias vyksta medžiagų apykaita bei kraujagyslių tonuso reguliacija vazoaktyviomis molekulėmis.
Modeliuodami smegenų naviko glioblastomos augimą pelėms ir panaudodami fluorescuojančias medžiagas bei modernias vaizdo technologijas mokslininkai stebėjo, kaip naviko ląstelės plinta smegenyse.
Nustatyta, kad navikinės glioblastomos ląstelės įsikuria perivaskuliniuose tarpuose, suardo astrocitų išaugas ir jungiasi su kraujagyslių endotelio ar lygiųjų raumenų ląstelėmis jungtyse, perima kraujagyslių tonuso reguliaciją ir tokiu būdu lokaliai pažeidžia kraujo-smegenų barjerą bei formuoja satelitinį navikinį audinį.
Tumoras pasižymi didele agresija, nes kraujo-smegenų barjerą susilpninti gali mažos navikinių ląstelių grupės ar net viena ląstelė, kurių plitimui smegenyse panaudojamos magistralinės kraujagyslės.
Mokslininkai teigia, kad būtent šioje ankstyvoje kraujo–smegenų barjero pažeidimo stadijoje glioblastomos ląstelės yra labiausiai pažeidžiamos, o chemoterapiniai vaistai labiausiai veiksmingi. Todėl svarbus yra ankstyvos diagnostikos klausimas.
Plačiau:
Disruption of astrocyte-vascularcoupling and the blood-brain barrier by invading gliomacells, Stacey Watkins, et al., Nature Communications, DOI: 10.1038/ncomms5196, published online 19 June 2014, Abstract.