Nutukimas gali turėti daug priežasčių: anatominės-fiziologinės žmogaus savybės, ligos, netinkamas gyvenimo būdas (per mažas fizinis aktyvumas), blogi mitybos įpročiai ir pan.
Priežastys gali būti taip pat ir psichologinės. Psichologinėje literatūroje yra aprašytas sėkmingas psichoterapinio darbo atvejis, kai klientės, turinčios itin daug sunkumų, kūno svoris mažėjo sulig kiekvienu psichologinės problemos išsprendimu. Taip pat ne vienam yra pažįstamas toks nusiraminimo būdas (galbūt užsilikęs iš kūdikystės), kai psichologinė įtampa, nepasitenkinimas malšinami maitinimusi: juk mama, išgirdusi kūdikį verkiant, pirmiausiai jam pasiūlo krūtį, arbatos buteliuką ar žinduką.
Kai kurias antsvorio priežastis žmogus gali kontroliuoti, kai kurių – ne. Net ir tos priežastys, kurias galėtų kontroliuoti, reikalauja nemažai valios pastangų. Tuo labiau kad žmonių sąmonė yra atakuojama galingo verslo ginklo – reklamos, propaguojančios gausybę menkaverčio ir nutukimą skatinančio maisto.
Kita vertus, pasirinkimą sąlygoja hedonistiniai paties žmogaus poreikiai (nesveikas maistas paprastai „pagardinamas“ įvairiausiais skonio stiprikliais, medžiagomis, skatinančiomis priklausomybę nuo to ar kito produkto ir t. t.). Ir kodėl gi nepapataikavus savo poreikiams, net ir žinant, kad tai nėra sveika, jei visa viešoji erdvė pilna raminančių farmacininkų pažadų lengvai išspręsti bet kokias sveikatos, tarp jų – ir nutukimo – problemas? Ne kiekvienas sugeba atsispirti tokiai atakai.
Psichologijos mokslui seniai žinomas toks žmogaus gynybinis mechanizmas, kaip neigimas: tas problemas, kurias išspręsti žmogus jaučiasi bejėgis, jis tiesiog nuneigia, tarsi jos apskritai neegzistuotų. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje psichologijos klasikas Z. Froidas yra aprašęs tokį „apsirikimo“ fenomeną, kai žmogus, sąmoningai to nesuvokdamas, „klysta“, stengdamasis situaciją pritaikyti savo naudai. Niekas nenori suvokti problemų, su kuriomis kovoti jaučiasi per silpnas arba kurių sprendimas pareikalautų daug pastangų. Tuo labiau kad didėjant antsvorio turinčių žmonių skaičiui, nutukęs žmogus nesijaučia išskirtiniu: juk norma laikoma tai, ko yra daugiausiai.