Nutukimo gydymas: kada verta gultis ant operacinio stalo?

Prieš keletą dienų paskelbtais naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenimis, Lietuva patenka į labiausiai nutukusių Europos šalių penketuką. Antsvorį turi daugiau nei penktadalis šalies gyventojų.

Reklama

Kol „piliulė nuo nutukimo“ neišrasta, smarkiai nutukusiems pacientams rekomenduojamas chirurginis gydymas – įvairios skrandžio apimties mažinimo operacijos. Tai – vienas veiksmingiausių būdų ilgam sumažinti itin didelį antsvorį ir užkirsti kelią sunkioms gretutinėms ligoms.

Nors Lietuvoje ir prieinamos visos skrandžio apimties mažinimo operacijos, kokios tik taikomos pasaulyje, pilvo chirurgė Rita Gudaitytė įspėja: vien noro greitai sulieknėti tokiu atveju nepakaks – yra labai aiškūs kriterijai, kada toks gydymas skiriamas.

„Nėra tokios operacijos, kurią padarius, žmogus galėtų ir toliau valgyti kaip valgęs, o svoris vis tiek mažėtų. Operacija – tarsi įrankis, kuris padeda mesti svorį, bet savo pastangų taip pat teks įdėti“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė Rita Gudaitytė.

Abdominalinės, arba pilvo chirurgijos specialisto kasdienybė – pilvo organų ligos ir jas gydant atliekamos įprastinės atvirosios bei laparoskopinės operacijos. Stemplės, skrandžio ir endokrininės chirurgijos skyriuje, kuriame dirba gydytoja R. Gudaitytė, pacientai dažniausiai serga įvairiomis stemplės, skrandžio, žarnyno ligomis: piktybiniais stemplės ar skrandžio navikais, gastroezofaginiu refliuksu ir kitomis ligomis, kurioms gydyti reikia chirurgo pagalbos.

Nutukimas neretai yra daugelį ligų lydinti ar jas sukelianti patologija, tad chirurginiai jo gydymo metodai yra prioritetinė jaunos specialistės domėjimosi sritis. Šia tema R. Gudaitytė rengia daktarinę disertaciją, kurioje lygina įvairių metodų veiksmingumą.

Operacijų veiksmingumas skiriasi

Kadangi Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje taikomi visi pagrindiniai pasaulyje žinomi chirurginiai nutukimo gydymo būdai, kokią operaciją pasirinkti, sprendžiama drauge su pacientu, aptarus kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus – nes operacijų pobūdis ir veiksmingumas skiriasi.

„Anksčiau plačiai taikyto skrandžio suveržimo specialiu žiedu operacijų šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje atliekama vis mažiau. Pacientams su palyginti nedideliu antsvoriu, arba tiems, kurie neapsisprendę dėl operacinio gydymo, o laikantis dietos numesti svorio nepavyksta, į skrandį endoskopijos būdu gali būti įvedamas ir išplečiamas specialus balionas – tačiau tai laikinas ir ne toks efektyvus būdas, kaip operacija.

Skrandžio apylankos operacija, pasaulyje atliekama daugiau kaip 50 metų, nutukimo chirurgijoje jau yra „aukso standartas”. Skrandžio didžiosios kreivės įvertimo operacija, – ganėtinai nauja, Lietuvoje atliekama apie 6 metus. Ji ne tokia veiksminga, bet pacientams patraukli, nes jos metu išsaugomas virškinamojo trakto vientisumas, be to, tokiai operacijai nereikalingi vienkartiniai instrumentai“, – pasakojo gydytoja.

Į visavertį gyvenimą – jau po mėnesio

Sparčiai tobulėjanti įranga, naujos technologijos padeda sklandžiau ir greičiau atlikti operacijas, sumažinti galimų komplikacijų pavojų. Svorį mažinančios operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu – neatveriant pilvo ertmės, padarant tik keletą nedidelių pjūvių. Chirurgo darbą žymiai palengvina laparoskopiniai stapleriai, su kuriais siuvama, pjaunama, dėl to sutrumpėja operacijos trukmė.

Pirmąsias keletą savaičių po operacijos pacientai jaučiasi kiek silpniau, nes keičiasi valgymo įpročiai ir režimas – tenka valgyti dažniau, bet mažesniais kiekiais. O jau po mėnesio jie visiškai grįžta į aktyvų gyvenimą. Jei laikomasi gydytojo nurodymų ir dietologo rekomendacijų – nusiskundimų po operacijos nebūna. Chirurgė įsitikinusi, jog operacinis nutukimo gydymo būdas šiandien – veiksmingiausias ir veikiausiai toks liks dar ir artimiausioje ateityje – jei tik nebus išrasta kokia „lieknėjimo piliulė“.

„Chirurginis gydymas skirtas ne tam, kad chirurgai turėtų darbo, ir ne vien tam, kad žmogus taptų lieknesnis. Svarbiausia, kad gydome ne tik nutukimą, bet ir gretutines paciento ligas: normalizuojasi kraujospūdis, pagerėja bendra savijauta, sumažėja vartojamų medikamentų dozės – atlikus skrandžio apylankos operaciją, 80 proc. pacientų, kurie serga II tipo cukriniu diabetu, medikamentų nebereikia vartoti“, – pasakojo specialistė.

Kam ir kada rekomenduojamas šis gydymas?

Tačiau gydytoja pabrėžė, jog operacijos neatliekamos vos panorėjus – net jei pacientas pageidautų operuotis savo lėšomis. Lietuvoje galioja tokie patys chirurginio nutukimo gydymo kriterijai, kaip ir visame pasaulyje.

Pagal PSO apibrėžimą, nutukusiu laikomas žmogus, kurio kūno masės indeksas (KMI) viršija 30. Operacinis gydymas siūlomas, kai kūno masės indeksas viršija 35 ir žmogus serga gretutinėmis, su nutukimu susijusiomis ligomis (II tipo cukrinis diabetas, padidėjusio kraujo spaudimo liga, miego apnėja, artrozė, nevaisingumas), arba kai kūno masės indeksas viršija 40. Taip pat pacientas turi būti jau išbandęs neoperacinius svorio mažinimo metodus, neturėti endokrininių ligų, galinčių sukelti nutukimą.

„Jei kamuoja didelis antsvoris, pasikonsultuoti su specialistu visada verta. Kai ateina konsultacijai po operacijos, dažniausias pacientų pastebėjimas būna, kad galėjo operaciją pasidaryti daug anksčiau, kadangi dabar vėl jaučiasi gyvybingi, atsikrato nereikalingo antsvorio, užsiima aktyvia veikla, pradeda gyventi iš naujo. Smagu matyti, kaip keičiasi žmonių gyvenimai, jie tampa laimingesni ir vėl pamilsta save iš naujo“, – sako R. Gudaitytė.

Gilintis į Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje itin aktualią nutukimo gydymo problemą jauną specialistę, tada dar gydytoją rezidentę, paskatino prof. Almantas Maleckas, tapęs ir jos mokslinio darbo vadovu. „Prof. A. Maleckas – puikus mokytojas, tikras profesionalas, visada padės, patars. Dirbti su juo komandoje neįkainojama patirtis. Jaučiuosi pasirinkusi teisingai: turiu mėgstamą darbą, gerą mokytoją“, – šypsosi gydytoja.

Nutukimas Europoje tampa tikra epidemija: PSO ataskaitos duomenimis, per pastaruosius 6 metus antsvorio turinčių žmonių skaičius padidėjo 2,8 proc. – iki 58,7 proc.