Obsesinis kompulsinis sutrikimas – keisti ritualai dėl pakitusio smegenų aktyvumo?

Remiantis naujausiu tyrimu, gali būti atsakyta į klausimą, kuris jaudina obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergančius žmones - kodėl būtent jie serga šia liga? Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, šio sutrikimo priežasčių iki galo išsiaiškinti iki šiol nepavyko. Buvo manyta, jog sergant obsesiniu kompulsiniu sutrikimu pakinta neurotransmiterių koncentracija smegenyse. Pavyzdžiui, serotonino. Šį pokytį galėtų nulemti ir genų mutacija.

Reklama

Tačiau American Journal of Psichology išspausdintoje publikacijoje teorija papildoma dar viena, nauja prielaida:obsesinis kompulsinis sutrikimas vargina tuos, kurių smegenų aktyvumas tam tikroje srityje esti per didelis. Konkrečiau - srityje, atsakingoje už įpročių formavimąsi.

Pats obsesinis kompulsinis sutrikimas apibūdinamas kaip sutrikimas, kurio metu pacientą kamuoja įkyrios, kartais perfekcionistinės mintys, įsitikinimai. Pavyzdžiui, nerimastingos mintys apie bakterijas ir užterštumą. Taip pat katastrofiško pobūdžio mintys, mintys, kad kažkas kažkur yra negerai. Todėl atsiranda įvairių keisčiausių įpročių – nuolatinis rankų plovimas, tvarkymasis, prietaisų tikrinimas, įvairūs ritualai, kūno judesiai. Jie sergantįjį nuramina ir kuriam laikui apmalšina įkyrias mintis. Tačiau neilgam. Žmogus tiesiog tampa savo netikslingų įpročių auka. Įpročių, kurie atima laiko, jėgų, sukelia diskomfortą kasdieniame gyvenime. Tačiau kartu neįmanoma nuo jų pabėgti, nes įpročius sukelia įkyrios mintys, verčiančios viską kartoti.

Naujame tyrime analizuotas daugiau nei trisdešimties sergančiųjų obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir daugiau nei trisdešimties šia liga nesergančių asmenų smegenų aktyvumas. Buvo duodamos tam tikros užduotys ir nustatyta, kad sergančiųjų obsesiniu kompulsiniu sutrikimu caudate nucleus smegenų srityje aktyvumas buvo ženkliai didesnis nei sveikųjų. O ši sritis ir yra atsakinga už įpročių formavimąsi.

Anot tyrimo organizatorių, šis atradimas svarbus ne tik sergantiesiems obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, bet ir tiems, kuriems būdingas kompulsyvus elgesys – alkoholio ar narkotikų vartojimas, valgymo sutrikimai.

Manoma, kad dėl sutrikusio ryšio tarp kelių smegenų regionų už įpročius atsakinga smegenų dalis tampa sunkiai kontroliuojama. Kontrolės lieka vis mažiau ir mažiau bei pasireiškia obsesiniam kompulsiniam sutrikimui būdingi simptomai. Galiausiai kontrolės nelieka išvis ir net suprasdamas, kad atlieka nereikalingą veiksmą (kuris gali būti netgi žalingas), žmogus toliau laikosi įsikabinęs savojo ritualo.

Tyrimo autorius profesorius Trevor Robbins teigia, kad mums įprasta turėti įpročių, palengvinančių kasdienybę, tačiau kai kuriems mūsų tie įpročiai gali perimti kontrolę. Taip įpročiai pradeda kontroliuoti žmogaus kasdienį gyvenimą, elgseną, būdo bruožus, baimes.

Iki šiol obsesiniam kompulsiniam sutrikimui gydyti buvo skiriama kognityvinė elgesio terapija ir vaistai. Tačiau ligą išgydyti galutinai labai sunku. Gal po šių ir tolesnių tyrimų mokslininkams kils daugiau minčių.

Šaltinis

Gillan C, Fineberg N, Robbins T, et al. Functional Neuroimaging of Avoidance Habitsin Obsessive-Compulsive Disorder. The American Journal of Psychiatry. 2014.