Oda šiltuoju sezonu – kaip ją apsaugoti ir tinkamai pasirūpinti?

Ultravioletiniai (UV) spinduliai – ne vienintelis pavojus, tykantis odos atšilus orams. Sausa oda dėl drėgmės trūkumo gali pradėti dar labiau šerpetoti, paryškėti raukšlelės ir net paūmėti lėtinės odos ligos. Kokie veiksniai daro neigiamą įtaką odos būklei ir kaip ne tik ja pasirūpinti, apsaugoti šiltuoju sezonu, bet ir atgaivinti?

Reklama

Lietuvos klimatas – savotiškas iššūkis mūsų odai. Nuo žiemos šaltuko iki vasaros karščių, kai tenka ne tik pasirūpinti kasdiene priežiūra, bet ir apgalvoti, kaip odą apsaugoti nuo papildomų, sezoninių dirgiklių. Pasak gydytojo dermatovenerologo Andriaus Jurėno, galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką odos sveikatai, vieni iš jų galioja ištisus metus, o kai kurie sezoniškai – pavasarį ir vasarą, ankstyvą rudenį, kai saulė yra kaitresnė. Tad kokie tai veiksniai?

UV spinduliai. Pasak gydytojo Andriaus Jurėno, saulė ne tik veikia odos kokybę, skatina senėjimo procesus, bet ir gali provokuoti tam tikrų ligų atsiradimą ar paūmėjimą. Neatsakingai mėgaujantis saule didėja įvairių saulės sukeltų ar paskatintų odos ligų rizika: veido rožinė, odos raudonoji vilkligė, polimorfinė šviesos dermatozė, fototoksiniai ar fotoalerginiai dermatitai, didėja pavojus susirgti ikivėžinėmis ar onkologinėmis odos ligomis. Taip pat gali atsirasti ar paryškėti įvairios pigmentinės dėmės – strazdanos, melazma, soliarinės ar senatvinės dėmės.

Gydytojas A. Jurėnas atkreipė dėmesį, kad atšilus orams dažnai rusvam odos atspalviui įgauti prieš atostogas naudojami ir soliariumai, tačiau jų žala jau seniai įrodyta ir moksliškai pagrįsta. Soliariumai skatina ne tik ankstyvą odos senėjimą, bet ir ženkliai padidina riziką susirgti onkologinėmis odos ligomis.

Mėgautis saule reikia saikingai ir atsakingai. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas sumažinti saulės sukeliamų odos ligų atsiradimą ar paūmėjimą bei sulėtinti odos senėjimą – apsauga nuo saulės. Vengti buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose kaitriausiu metu, nešioti plačiabryles skrybėles ar kepures, apsauginius akinius nuo saulės. Būtinai naudoti apsaugines veido ir kūno odos priemones nuo saulės. Veidui gydytojas A. Jurėnas pataria rinktis apsauginius kremus nuo saulės su SPF50, kūnui – mažiausiai SPF30. Esant didesnei odos vėžio rizikai (jei anksčiau buvęs odos vėžys, šeiminė melanomos anamnezė, diagnozuotos ikivėžinės odos būklės), svarbu naudoti medicinines priemones nuo saulės SPF100.

Apsauginės priemonės turi apsaugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių, jomis pasitepti reikėtų likus 20-30 min. iki išėjimo į lauką, o leidžiant daug laiko saulėje, pajūryje, pakartotinai - praėjus 2 valandoms ar po kiekvienų maudynių. Gydytojas A. Jurėnas primena, kad lūpų oda yra žymiai plonesnė lyginant su kitomis kūno vietomis, todėl ją būtina taip pat apsaugoti nuo galimos saulės pažaidos – naudoti lūpų pieštukus ar balzamus mažiausiai su 30 SPF. Visas odos priežiūros priemones išsirinkti pagal savo odos tipą ir būklę.

Drėgmės trūkumas. Visgi saulė nėra vienintelis odos ,,priešas“. Dažnai pamirštame, kad tinkamai odos drėgmei palaikyti svarbu tiek suvartojamo vandens kiekis, tiek išorinės odos priežiūros priemonės. Gydytojo A. Jurėno teigimu, dažnai susiduriama su kraštutinumais. Vienu atveju oda rūpinamasi nepakankamai, kitu atveju – per daug ir neteisingai, kai yra naudojamos netinkamos priemonės, neatsižvelgiant į individualius poreikius, jos gali ne tik dar labiau išsausinti odą, bet ir sukelti įvairius odos sudirgimus bei alergines reakcijas.

Jei oda yra išsausėjusi, pirmoji pagalba yra pritaikytos priemonės pagal odos tipą ir būklę. Svarbu neperlenkti lazdos, dažniausiai pakanka tinkamai parinkto prausiklio ir kremo, papildomai odą palepinti galima serumu ar kaukėmis. Kokių medžiagų ieškoti sudėtyje renkantis priemones? Gydytojas A. Jurėnas sako, kad naudingos, drėkinančios medžiagos yra hialurono rūgštis, keramidai, šlapalas, skvalenas, pieno rūgštis.

Visgi jei pastebima, kad naudojant dermatologines priemones bei taikant kosmetinį gydymą nepavyksta atstatyti odos drėgmės, tuomet gali būti taikomos įvairios injekcinės procedūros, kurių metu į odos paviršių ar gilesnius sluoksnius yra injekuojamos tam tikros drėkinančios medžiagos. Dažniausiai drėgmei atstatyti yra rekomenduojamos mezoterapijos, biorevitalizacijos, redermalizacijos procedūros, trombocitais praturtinto plazmos injekcijos. „Jei pastebimi erzinantys pokyčiai veido odoje, nereikia skubėti atlikti plastinės korekcijos, nes daug ką galima pakoreguoti be sudėtingų intervencijų - aparatinėmis ir injekcinėmis procedūromis“, – priduria gydytojas A. Jurėnas.

Poilsio, mitybos ir streso poveikis. Sveikas darbo ir poilsio režimas būtinas visai sveikatai. Oda lyg veidrodis - pirmieji požymiai neišsimiegojus, pavargus, netinkamai maitinantis, turint blogų įpročių pirmiausiai atsispindi odoje – greičiau atsiranda ir pirmosios raukšlelės. Svarbu ir mityba – jei joje trūksta antioksidantų – sumažėja odos tonusas, ji greičiau suglemba, dažniau vargina tamsūs ratilai po akimis. Kokios medžiagos naudingos odai?

Vitaminas C. Tai vienas iš plačiausiai naudojamų ir gerai ištirtų odos priežiūros antioksidantų. Padeda stimuliuoti kolageno gamybą bei skaistina odą.

Vitaminas E. Puikus antioksidantas, mažinantis oksidacinio streso žalą.

Kofermentas Q10. Natūraliai gaminamas žmogaus organizmo antioksidantas, kurio bėgant laikui organizme mažėja. Kofermentas Q10 padidina energijos gamybą ląstelėse, skatina antioksidacinę apsaugą.

Kolagenas ir hialurono rūgštis. Šių medžiagų išorinis poveikis odai jau seniai pagrįstas mokslu. Galime pamatyti vis daugiau mokslinių straipsnių, pagrindžiančių jų svarbą odos stangrumui, elastingumui ir drėgmei palaikyti vartojant ir papildų forma.

„Siekiant turėti sveiką, gražią odą, svarbiausia ją aprūpinti tuo, kas jai gyvybiškai reikalinga – drėgme, poilsiu, pilnaverte mityba bei tinkama odos priežiūra, taip pat apsaugoti nuo saulės spindulių. Joks brangiausias serumas nebus efektyvus, jei odoje atsispindės bemiegių naktų nuovargis, tam tikrų medžiagų trūkumas organizme ar žalingi įpročiai. Rūpestis oda turi būti kasdienė rutina“, – komentavo gydytojas A. Jurėnas.