Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Lietuvoje patvirtinus dar pirmąjį koronaviruso atvejį, Vyriausybė pradėjo organizuoti gydymo paslaugų teikimą viruso plitimo metu. Vienas iš siūlymų buvo atsisakyti planinių operacijų ir vizitų pas gydytojus. Tai sukėlė nerimo sergantiems vėžiu, kurių gydymas yra tęstinis. Vis dėlto buvo atsižvelgta į onkologinių ligonių gydymo specifiką ir nutarta jo nestabdyti. Kokia dabar tvarka gydomi tokie ligoniai ir kaip stiprinti organizmą siaučiant virusui COVID-19? Į šiuos ir kitus klausimus atsako specialistai.

Atsižvelgiama į aplinkybes

LSMU Kauno klinikų gydytojos onkologės Editos Juodžbalienės teigimu, šiuo metu dirbama panašiu tempu, kaip ir iki karantino, tačiau pasikeitė pacientų judėjimo gydymo įstaigoje tvarka: „Pacientai iki kabinetų ateina vieni, be palydovų, kurie gali būti papildomas infekcijos šaltinis. Atidėti profilaktiniai tikrinimai mūsų konsultacinėje poliklinikoje, tačiau Chemoterapijos dienos stacionare tęsiami anksčiau pradėti gydymai, gydomi ir tik dabar susirgusieji.“

Pasak specialistės, epidemijai įgavus platų tarptautinį mastą, jau spėta pasidalyti patirtimi su kitų šalių onkologais, tad galima apibendrinti kai kurias rekomendacijas. „Įvairių šalių onkologai sutaria, kad virusinės infekcijos piko metu stabilios ligos pacientams geriau atidėti operacijas ar specifinį gydymą, taip pat šios didelės rizikos grupės žmonėms sugriežtinti savisaugos priemones, – pasakoja E. Juodžbalienė. – Mūsų pacientai neretai turi ir rimtų gretutinių ligų, todėl reikia įvertinti, kad jiems kova su virusu bus sunkesnė bei blogesnių išeičių. Gydymas chemoterapija, spinduline terapija ir karantino metu vyksta pagal priimtas metodikas bei schemas – jokių pakeitimų nedarome, tačiau, jei pacientas vyresnio amžiaus, t. y. viruso plitimo metu priklauso dar vienai rizikos grupei, labai toli gyvena ar sunku atvykti, kartais renkamės lygiavertį pagal efektyvumą gydymą, pavyzdžiui, tabletinę arba rečiau leidžiamų injekcijų chemoterapiją.“

Naudos ir žalos santykis

Gydytoja pastebi, kad karantino metu išryškėjo netikėtas pacientų požiūris į padidėjusią galimybę užsikrėsti naujuoju koronavirusu: „Jie man sako: „Daktare, koks virusas, juk man – vėžys.“ Kiekvienas žino savo vėžinį susirgimą su atitinkamais klinikiniais požymiais, o virusas – nematomas, nejaučiamas – atrodo ne toks ir baisus.“ Gal todėl, pasak E. Juodžbalienės, yra tik keletas atsisakiusių šiuo metu tęsti gydymą – vieniems ligoniams buvo likę 1–2 kursai, kitų gydymas buvo palaikomasis jau ne vienerius metus. „Tikėtina, kad žmonės sprendimą priėmė gerai apgalvoję. Gal jiems atrodo, kad pasiekus ligos stabilizaciją saugiau išbūti karantino laikotarpį ramiai namie, – svarsto gydytoja onkologė. – Mes, gydytojai, visada vertiname naudos ir žalos santykį. Jei matome, kad pacientui nutrauktas ar atidėtas gydymas pablogintų ligos eigą, leistų jai nevaldomai progresuoti, primygtinai siūlome nedaryti pertraukos karantino metu. Ypač tai svarbu, jei liga greitai ūmėja net ir esamo gydymo fone – prisidėjusi virusinė infekcija gali būti mirtina.“

Onkologinių ligų išvargintų pacientų ir imunitetas blogas, ir kraujo rodikliai lėtai atsistato, dažnai ir vežioti į procedūras sudėtinga – kartais prireikia ne vieno palydovo. Prie šių aplinkybių prisideda ir dabartinė nepalanki situacija atlikti kraujo tyrimus. „Ypač regionuose labai ribotos galimybės, o be kraujo tyrimų chemoterapijos skirti negalime, – sako E. Juodžbalienė. – Jei pacientui taikomas aktyvus gydymas, toks pacientas turi kontaktą ne tik su artimaisiais, bet ir su daugybe medikų, todėl virusinės infekcijos galimybė jam labai išauga.“

Stebėsena nenutraukiama

Pacientų stebėsena po aktyvaus gydymo dažniausiai tęsiama 5 metus. Kuo daugiau praeina metų nuo ligos diagnozavimo, tuo rizika jai grįžti mažėja. Yra aiškios kiekvienos vėžio ligos stebėsenos tarptautinės rekomendacijos: kaip dažnai reikalingas būklės vertinimas, kokie tyrimai ir kaip dažnai kartojami, kokias priemones reikia naudoti atkryčių profilaktikai. „Kad ir kokie būtų pasauliniai ar mūsų šalies įvykiai, onkologinių ligonių stebėsenos rekomendacijos nesikeičia. Bet, kai yra visuotinis karantinas, nieko neatsitiks, jei, pavyzdžiui, profilaktinė mamograma bus padaryta ne balandžio, o gegužės ar birželio mėnesį, – atkreipia dėmesį E. Juodžbalienė. – Pacientams būnant namie, karantine, reikėtų patiems stebėti savo savijautos pokyčius. Beje, šis patarimas tinka ne tik sergantiesiems, bet ir visiems, iki šiol neradusiems laiko sau – „nemačiusiems ir negirdėjusiems“, ką sako kūnas.“

Su onkologiniais ligoniais karantino metu taip pat, kaip ir su kitais, daugiau bendraujama telefonu. Su juos gydančiais onkologais gali susisiekti ir šeimos gydytojai. „Jei po pokalbio su šeimos gydytoju atrodo, kad pagalba pacientui būtina, nurodome, kaip tai padaryti. Jei įvyksta kažkas staigaus, netikėto savaitgalį, pacientai visada gali atvykti į Skubios pagalbos skyrių. Mūsų stacionarai per karantiną dirba tikrai nė kiek ne mažesniu krūviu“, – sako E. Juodžbalienė.

Artimųjų dėmesys

Kaip gyventi karantino sąlygomis, visuomenė supažindinta prieš jam prasidedant, be to, nuolat informuojama apie papildomas apsaugos priemones. Bet šis virusas tuo ir klastingas, kad jį gali nešioti žmonės, nejaučiantys jokių susirgimo simptomų, ir taip kelti ypatingą grėsmę sunkiai sergančiajam.

„Jei namie karantinuojamės su prasto imuniteto onkologiniu ligoniu, būtina sudaryti jam kuo palankesnes sąlygas izoliuotis, t. y. gyventi, miegoti, valgyti atskirai nuo visos aktyvios šeimos. Taip pat privalu kuo dažniau dezinfekuoti, valyti ne tik jo, bet ir bendrą aplinką. Izoliuotam šeimos nariui tiekiamas maistas turi būti daugiau termiškai apdorotas, be to, reikia stebėti, kad maistu bei papildais būtų užtikrintas organizmo aprūpinimas vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis“, – pabrėžia gydytoja onkologė.

Vėžiu sergantiems naudinga nuodinga žolė

Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia atkreipia onkologinių ligonių dėmesį, kad viruso grėsmės akivaizdoje, ypač sergantiems vėžiu, labai svarbu stiprinti ląstelinį imunitetą. Tam puikiai tinka ugniažolė, turinti ne tik daugiau nei 20 alkaloidų, veikiančių priešvėžiškai, bet ir glikoproteinų, veikiančių ląstelinį imunitetą.

Alkaloidai yra šarmiškai reaguojančios augalinės medžiagos, o, kaip žinoma, vėžiniai susirgimai tarpsta organizme, kai, sutrikus šarmų ir rūgščių balansui, pradeda dominuoti rūgštys. J. Ruolia iš alkaloidų išskiria chelidoniną ir chelidoną, esančius tik didžiojoje ugniažolėje (lot. Chelidonium majus). „Jau 30 metų stebiu šios nuostabios žolės poveikį pacientų sveikatai. Kol nebuvo standartizuoto vaistinio preparato, pacientams skyriau gerti tam tikros koncentracijos ugniažolės sultis po šaukštą du kartus per dieną. Tačiau dažnai tenka girdėti apie apsinuodijimus patiems ruošiant šitą augalą, nes, nežinant tikslių dozių, galima pakenkti kepenims, pabloginti onkologinės ligos rodiklius. Tad, šiukštu, nesigaminkite ugniažolės užpilų ar arbatų namuose, kad nenutiktų, kaip kažkada, kai žmonės puolė gydyti vėžį kviečių želmenų sultimis ir gėrė jas stiklinėmis, nors reikėjo vartoti po šaukštą. Mano akyse ne viena moteris, sirgusi krūties vėžiu, taip iškeliavo Anapilin.“

J. Ruolia pabrėžia, kad ugniažolė yra nuodingas augalas, todėl geriau vartoti dozuotus, vaistinėse esančius saugius ugniažolės preparatus tabletėse. „Reikia suprasti, kad tai labai galingas augalas, turintis nuodingų alkaloidų, todėl bus naudingas tik vartojant atitinkamomis dozėmis, kurias gali nustatyti tik specialistas“, – pabrėžia fitoterapeutas.

Liaudies medicinoje ugniažolė vartojama nuo senų senovės. Pasaulyje onkologiniams ligoniams ji pradėta skirti beveik prieš 50 m., o poveikis navikams aprašytas dar 1860 m., kai Rusijos mokslininkai suleido ugniažolės sulčių į krūties naviką ir pastebėjo, kad po kurio laiko jo masė sumažėjo perpus.