Antradienis, 2025.03.11
Reklama

Onkologiniai ligoniai jau penktus metus – politikų įkaitai

www.lrt.lt | 2014-01-13 09:56:09

Prieš ketverius metus Seimo kontrolieriai, tyrę galimus piliečių teisių pažeidimus sveikatos apsaugos srityje, ragino reanimuoti sugriautą onkologiją ir steigti Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kuris koordinuotų visoje Lietuvoje vykdomus onkologinius tyrimus ir užtikrintų ligonių gydymą.

Operacija
Algirdo Kubaičio nuotr.

Politikai nuo 2009 metų niekaip negali susitarti dėl tokio instituto, jo steigėjų, statuso ir priklausomybės. Negana to, prasidėjo teismai. Tiesa,  2011-aisiais net 86 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma steigti Vyriausybei pavaldų NVI, bet instituto nėra. Šalies onkologija, o tai reiškia, kad ir pacientai, ir gydytojai penktus metus laikomi politikų įkaitais, o ligonių išgyvenamumas Lietuvoje vienas žemiausių visoje Europoje.

Ginčijasi, kuriai ministerijai turi būti pavaldus institutas

Po šio Seimo demaršo pasikeitė valdantieji, o Nacionalinio vėžio instituto įstatymą inicijavusi parlamentarė Dangutė Mikutienė tapo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadove, Sveikatos apsaugos ministerijos vairą perėmė diplomuotas medikas Vytenis Povilas Andriukaitis. Regis, problema turėtų būti išspręsta greitai ir sklandžiai, tačiau panašu, kad dabar užvirė ambicijos: Darbo partijai atstovaujanti D. Mikutienė siekia, kad NVI su klinika būtų Vyriausybės žinioje, tačiau faktiškai pavaldus Darbo partijos kontroliuojamai Švietimo ir mokslo ministerijai.

„NVI būtų steigiamas pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Steigėja yra Vyriausybė, funkcijas paveda vykdyti pagal kompetenciją Švietimo ir mokslo ministerijai, bet Sveikatos ministerija priešinasi. Ji mano, kad kliniką reikia atiduoti į Santariškes, kad būtų atskiras toks neaišku kokiu statusu mokslinių tyrimų centras“, – sako D. Mikutienė.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas V.P. Andriukaitis turi savo viziją.

„Tai gal D. Mikutienei galima būtų pasiūlyti, kad Kauno ir Vilniaus universitetų ligonines tiesiog padaryt biudžetinėmis įstaigomis ir atiduoti Švietimo ir mokslo ministerijai? Siūlymas yra tas pats: būtų du NVI su klinikomis steigėjai. Šis atskiras juridinis asmuo, kuris vadintųsi Nacionaliniu vežio institutu, būtų integruotas į sveikatos apsaugos sistemą ir kartu su visomis įstaigomis spręstų onkologinių ligonių gydymo problemas. NVI direktorius būtų vyriausiasis onkologas, kuris vadovautų onkologinei metodinei pagalbai visoje Lietuvoje“, – savąjį planą aiškina V.P. Andriukaitis.

Jis pamini ir tai, kad NVI būtų atsakingas už valstybinį arba nacionalinį Vėžio registrą, kuris apimtų visas ligonines. Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad D. Mikutienė ruošiasi skubos tvarka įstatymą pateikti Seimui, kai tik Švietimo reikalų komitetas sausio 22 d. apsvarstys šį klausimą. Tuomet Vilniaus onkologijos institutas bus  pertvarkytas iki kovo pabaigos.

„Tokios nuostatos buvo mūsų Darbo partijos ir Vyriausybės programoje. Jos vėliau buvo sveikatos apsaugos ministro iniciatyva pakeistos“, – nurodo D. Mikutienė.

Tačiau V.P. Andriukaitis kitokios nuomonės: „Vyriausybės programoje labai aiškiai pasakyta, kad NVI turi būti integruotas į universitetų ir sveikatos apsaugos sistemos struktūrą kartu su universiteto klinikomis“.

Neaiškumai gydytojams nuolatos sukelia problemas

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas – vienintelis Rytų Europoje turi  Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją. 2007 m. 17 pagrindinių Europos institutų vadovai Stokholme pasirašė deklaraciją, kurios tikslas – kurti Europos valstybių vėžio institutų, kurie vykdo mokslinį darbą, studijas ir gydymą, organizaciją. Kol kas Vilniaus Onkologijos institutas Europinius reikalavimus atitinka, tačiau kokia kaina?

„Kiekvieną kartą pasirašant sutartis su ligonių kasomis, iškyla koalizija, kad mes nepriklausom Sveikatos apsaugos ministerijai. Visą laiką turime aiškinti, kad vykdome gydomąją funkciją. Aišku, galų gale ta sutartis yra pasirašoma, bet visada iškyla didelė diskusija, jei kalba eina apie naujos aparatūros įsigijimą – reikia kiekvieną kartą įrodinėti, kad mes užsiimame ne tik moksliniu darbu“, – sunkumus vardija Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė dr. Simona Rūta Letautienė.

Jos teigimu, tokia trintis daro neigiamą įtaką pacientams ir darbuotojų psichologinei būklei bei darbui.

Prieš pat Naujuosius metus onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacija kreipėsi į premjerą, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrus ragindami pagaliau spręsti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klausimą.

„Kiekvienas žmogus nori žinoti, kas jo laukia rytoj. Ypatingai mūsų kolektyvas, kurį sudaro ir gydytojai, ir mokslininkai, pagalbinis personalas, kurio kasdienis darbas nukreiptas į onkologinį ligonį“, – teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius ir priduria, kad laikui bėgant, nors buvo sudėtinga, prie situacijos reikėjo prisitaikyti.

Onkologai ne kartą ragino iš esmės spręsti pagrindines problemas: atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, įteisinti Vėžio registrą, organizuotai vykdyti prevencines patikros programas, racionaliai naudoti lėšas įsigyjant brangią aparatūrą.

Statistika nedžiugina

2013-ųjų gruodį buvo paskelbti susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo tyrimai. „Eurocare“ pirmą kartą paskelbė ir Lietuvos vėžio registro duomenis. Jie rodo, kad Lietuvoje mirštamumas nuo kai kurio vėžio – vienas didžiausių  Europos Sąjungoje.

Vėžio registro, kuris šiuo metu yra nepilnas, duomenimis, per metus Lietuvoje vėžiu suserga 18 tūkst. pacientų, miršta 8 tūkst. Duomenys rodo, kad šalyje šia onkologine liga kada nors yra sirgę apie 40 tūkst. gyventojų, o Higienos instituto duomenimis, šis skaičius gerokai didesnis ir siekia 73 tūkst.

Tad kokių dar argumentų reikia valdantiesiems ir opozicijoje esantiems politikams, kad, palikę ambicijas, pagaliau imtųsi spręsti onkologijos problemą?

Joana Lapėnienė,

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmąkart Baltijos šalyse gydytas itin retas Spragtuko sindromas
32 metų šiaulietė Agnė pirmuosius ligos simptomus pajuto dar paauglystėje. Tuomet prasidėję neaiškūs pilvo, galvos skaus...
Nerimą kelia suvartojami druskos kiekiai
Šią savaitę – kovo 10-16 dienomis – Lietuvos gyventojai kviečiami bent savaitę pabandyti vartoti mažiau drus...
Glaukoma – tyli grėsmė regėjimui: ką kompensuoja ligonių kasos
Ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės turintiems regėjimo prob...
Sunki ar lengva bus menopauzė, priklauso nuo to, kaip gyvenote iki tol
Daugelis moterų menopauzės laukia su nerimu ir sunkiai tvarkosi su vykstančiais pokyčiais. Dažni nuotaikų svyravimai, nu...
Gero moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
Šiais laikais, kai gyvenimo tempas spartėja, o darbų sąrašas niekada nesibaigia, ypač svarbu rasti laiko sau. Nuolatinia...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų