Organų donorystėje už „sausos“ statistikos – išgelbėti žmonės

2015-ųjų pradžia organų donorystės ir transplantacijos srityje Lietuvai buvo itin sėkminga.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras), pavykęs tarptautinis donorystės ir transplantacijos procesas, kai mažajai lietuvaitei Estrėjai kovo pradžioje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo persodinta donoro iš Prancūzijos širdelė, ne tik pagausino pritariančiųjų donorystei gretas.

Šiemet daugiau registruojama potencialių donorų, o tai reiškia, kad organų donorystės svarbą supranta vis daugiau gydytojų reanimatologų. Jie šiemet aktyviau įsitraukia į donorystės procesą, dažniau pasiryžta psichologiškai itin sudėtingam ir atsakingam pokalbiui su mirusiojo artimaisiais apie konstatuotą smegenų mirtį, prašydami paaukoti jo organus ir audinius donorystei.

Augantis Lietuvos gyventojų sąmoningumas ir gydytojų atsakingumas bei pozityvus požiūris į organų donorystę lemia, kad vis daugiau sunkiai sergančiųjų suteikiama galimybė sveikti, persodinus donorinius organus.

Chirurgų transplantologų darbą puikiai įvertina ir užsienio klinikų gydytojai. Šiemet 2 kepenys, dėl medicininių kriterijų netikusios mūsų šalyje laukiantiems recipientams, buvo išgabentos į Vokietiją. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgai eksplantavo (paėmė) donoro kepenis, kurios buvo nugabentos į Berlyno transplantacijos centrą, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų chirurgai eksplantavo kepenis, kurios buvo nugabentos į Miuncheno transplantacijos centrą.

Donorystės ir transplantacijų skaičių mozaika

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje jau užregistruoti 33 potenciaūs donorai (pernai per tą patį laiką – 28). Iš jų šiemet efektyviais donorais tapo 15 (pernai – 9 žmonės). Šiemet vienas organų donoras buvo tarptautinis.

Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, 2015-aisiais gerokai sumažėjo artimųjų prieštaravimas donorystei – atitinkamai 28 ir 41 proc.

Šiemet Lietuvoje jau atlikta 50 transplantacijų, pernai per tris mėnesius – 39. Šiemet 25 recipientams persodinti mirusio donoro inkstai, 3 – gyvo donoro inkstai. Atliktos 6 širdies, 3 kepenų, 1 kasos ir inksto komplekso, 12 ragenų transplantacijų.

Daugėja pasirašančiųjų sutikimą donoro kortelei gauti – iš viso užregistruota 20 780 žmonių, sutinkančių po konstatuotos smegenų mirtiems aukoti save organų donorystei.

Biuras primena: paaukoti donorų organai ir audiniai kasmet Lietuvoje išgelbėja gyvybę arba pagerina gyvenimo kokybę maždaug 150 žmonių. Tačiau iš daugiau kaip 400 transplantacijos laukiančių pacientų, taip ir nesulaukę donoro organo, kasmet miršta apie 15–20 žmonių. Kas gali užtikrinti, kad laukiančiųjų donoro organų sąraše niekada neatsidurs tas, kuris pats nusprendė neaukoti savo mirusiojo organų donorystei? Ir kas gali būti tikras, kad susirgus donoro organo jam pavyks sulaukti?

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių donorų laukia 476 recipientai, iš jų 101 transplantacijos laukiantis žmogus yra laikinai ne recipientas, t. y. kol kas jiems negalima atlikti transplantacijos dėl gretutinių paūmėjusių ligų. Statusas „laikinai ne recipientas“ gerokai sumažina būtent šiandien transplantacijos laukiančiųjų skaičių - jis šiuo metu yra 375. Toliau pateikiama statistika – tik aktyviajame sąraše esančių recipientų:

144 recipientams reikia atlikti inksto transplantaciją, 7 – kasos ir inksto komplekso transplantaciją, 25 žmonės laukia donoro širdies, 5 – plaučių, 6 – širdies ir plaučių komplekso, 39 – kepenų, 149 ragenos transplantacijos.

Statistika – tik skaičiai, tačiau už šių skaičių matykime žmones, kuriems mūsų visų pritarimas organų donorystei ir sutikimas dovanoti po mirties donorinius organus transplantacijai – viltis pasveikti.

Nacionalinio transplantacijos biuro informacija