Oro tarša trumpina gyvenimą
Aplinkos oro užterštumas – viena svarbiausių visų didesnių Europos miestų problemų. Lietuvos miestams ypač aktualus padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kas tos kietosios dalelės, kuo jos kenksmingos, pasakoja Daiva Genienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė.
Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai. Dažniausiai leistini kietųjų dalelių kiekiai atmosferos ore yra viršijami.
Šaltuoju metų laikotarpiu oro taršą lemia transporto bei įvairių šildymo įrenginių keliama tarša. Transportas sudaro 60–80% visos taršos. Ypač pavojingas sveikatai ir aplinkai atliekų deginimas buityje. Šaltas oras bei silpnas vėjas – nepalankios teršalams išsisklaidyti meteorologinės sąlygos. Esant tokioms sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore būna padidėjusi.
Oro užterštumo pikas stebimas orams atšalus per -15 laipsnių, kai intensyviau kūrenamos krosnys, židiniai. Antrasis pikas būna pavasarį, nutirpus sniegui ir atšilus orams, kai žmonės degina šiukšles, lapus.
Pagal oro taršos poveikį sveikatai išskiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, t. y. peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas.
Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Oro taršai jautriausios gyventojų grupės: vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Esant padidėjusiai oro taršai šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio.
Kietosios dalelės ir visi kiti aplinkos teršalai sukelia kvėpavimo organų ligas – bronchitus, bronchinės astmos priepuolius, plaučių ligas ir mirtis nuo šių ligų. Sergamumas šiomis ligomis mūsų šalyje nuolat didėja. JAV medikai jau senokai pastebėjo, kad prasidėjus pavasario aplinkos tvarkymo darbams, iš karto padaugėja susirgimų bronchine astma. Buvo ištirta, kad tai susiję būtent su kietųjų dalelių pagausėjimu ore.
Pats nesveikiausias kuras yra anglis. Malkas reikėtų naudoti tik išdžiūvusias, tada būna mažiau dūmų ir juose esančių kenksmingų medžiagų.
Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Gilmos Masiulionienės, uždarų patalpų oro kokybė ne mažiau lemtinga mūsų sveikatai negu išorės oras. Pagrindiniai teršalai būste taip pat yra kietosios dalelės. Jos kaupiasi ten, kur kūrenama kietuoju kuru, deginamos dujos (ypač naudojantis senomis dujinėmis viryklėmis). Tada į būsto orą patenka kietųjų dalelių ir azoto oksidų. Kai kurie būstai šiomis dalelėmis užteršti kelis kartus daugiau negu išorinė aplinka.
Būste taršą didina ir tai, kad žmonės naudoja gausybę buitinių cheminių medžiagų. Patariama jų naudoti minimaliai ir tik ten, kur būtina – sanitariniams mazgams, virtuvei, šaldytuvui valyti. Būste kaupiasi žmonių fiziologinės apykaitos produktai – anglies dvideginis (tai, ką mes iškvėpuojame), amoniakas, sieros vandenilis. Būtina gera būsto ventiliacija ir kasdienis daugkartinis vėdinimas bei dulkių valymas. Vėdinant patalpas, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu.
Padidėjus aplinkos oro taršai patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų. Važiuojant autotransporto priemonėmis rekomenduojame sandariai uždaryti langus, ypač miesto centre ir pramonės rajonuose.
Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, todėl esant padidėjusiai oro taršai, nors ir nusistovėjus švelnesniems orams, pasivaikščiojimus ar sportinius užsiėmimus lauke planuoti toliau nuo taršos šaltinių. Esant padidėjusiai oro taršai mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė taip pat turi būti koreguojama, atsisakant kūno kultūros pamokų, pasivaikščiojimų bei žaidimų lauke.
Susiję straipsniai
