Orų pokyčiai gali būti pavojingi sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai Vidmantas Vaičiulis, Ričardas Radišauskas, Rūta Ustinavičienė ir Jolita Kirvaitienė atliko sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje analizavo Meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšius su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 5-iuose Europos regionuose. Literatūros apžvalga paskelbta recenzuojamame „Visuomenės sveikatos“ moksliniame žurnale.

Mažiausiai orų pokyčiams jautrūs yra asmenys iki 44 metų. Suprantama, kad įprastai žmonės iki 44 –erių dar neturi tiek daug sveikatos problemų. Orai stipriau veikia sergančius žmones, o atsižvelgiant į lytį, dažniau klimato pokyčiams jautresnės moterys. Tačiau mokslinės literatūros analizėje buvo siekiama apžvelgti meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšius su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. „Literatūroje nemažai kontraversiškų išvadų“ – teigia vienas tyrimo autorių Vidmantas Vaičiulis. Straipsnyje teigiama, kad „nepalankių klimatinių sąlygų metu pacientai, sergantys išemine širdies liga (IŠL), patiria tam tikras meteotropines reakcijas ir  yra labai jautrūs atmosferos slėgio ir temperatūros pokyčiams“.

Atlikus apžvalgą pastebėta, kad „labai mediciniškai nepalankūs orai: paros atmosferos oro slėgio pokytis didesnis kaip 10 hPa, labiausiai pavojingi yra paros slėgio svyravimai nuo 10 iki 36 hPa. Taip pat mediciniškai labai nepalankiais orais laikoma kai vėjo greitis didesnis kaip 8 m/s ir atmosferos kritulių kiekis didesnis kaip 1 mm“.

Lietuvoje daugiausia mediciniškai palankių dienų yra vasarą, o mediciniškai nepalankių ir labai nepalankių dienų daugiausiai buvo pavasarį ir rudenį. Tačiau svarbu ne tik atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kritulių kiekis, o ir atmosferos oro temperatūra. „Atmosferos oro temperatūros didėjimo ryšį su padidėjusiu ūmių miokardo infarkto atvejų skaičiumi galima paaiškinti organizmo adaptacijos (prisitaikymo) procesų sutrikimu ir padidėjusiu jautrumu aterosklerotinėms ligoms“, – sisteminėje analizėje rašo mokslininkai.

Pastebina, kad nors ir nustatytas ryšys tarp žemos oro temperatūros ir miokardo infarktų, tai galima sieti ir ne tik oro temperatūra, bet ir tuo, kad šaltuoju metų periodu sumažėja žmonių fizinis aktyvumas, padidėja kūno svoris. „Temperatūros sumažėjimas 10oC žemiau 5oC padidina MI atvejų skaičių 13 proc. visose amžiaus grupėse, 11 proc. – 45–54 metų amžiaus grupėje ir 18 proc. – 55–64 metų amžiaus grupėje“.

V. Vaičiulis teigia, kad nors ir neabejotinas ryšys tarp meteorologinių veiksnių ir įvairių sveikatos sutrikimų, oro sąlygų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, įvairiose šalyse vyksta nuolatinės sąsajų paieškos dėl dažnai nesutampančių mokslinių tyrimų išvadų.

Ingrida Jaselskytė,

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas

Šaltinis:

Vaičiulis V., Radišauskas R., Ustinavičienė R., Kirvaitienė J. Meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšys su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 5-iuose Europos regionuose, populiacinių tyrimų duomenimis. Visuomenės sveikata. 2011; 4 (55): 31-38.