Osteopatė: svarbiau rasti sveikatos šaltinį, o ne ligą

Šiuolaikinis gydytojas yra laikomas geru, jei geba greitai ir tiksliai diagnozuoti ligą. Suradęs negalavimą skiria visą savo dėmesį ir resursus ligai gydyti. Tuo tarpu osteopatas - ne tik diagnozuoja ir gydo, bet ir ieško sveikatos. Ir ją randa, tik ne ten, kur dažniausiai įsivaizduojame.

Reklama

Šiuo metu skaitant šį straipsnį jūsų kūne vyksta tūkstančiai procesų: jūs kvėpuojate, jūsų širdis plaka, kraujas ir limfa teka, jūs virškinate, šalinate, jūsų kūne vyksta įvairiausios cheminės reakcijos.

„Kai esame sveiki, procesai kūne vyksta sklandžiai, kai sergame, dažnai veikianti sistema sutrinka: pradedame jausti nemalonius simptomus: skausmą, nuovargį, silpnumą. Tačiau simptomai dažniausiai yra kūne kylančių problemų požymiai, jų priežastys dažniausiai glūdi kur kas giliau”, - sako gydytoja osteopatė Elena Jablonskytė.

Posakyje „visos ligos nuo nervų” – dalis tiesos

Kūnas ir psichika – tai pagrindinės kūno „mechanizmo“ sudedamosios, nuo kurių priklauso viso kūno sveikata. Gydytoja įsitikinusi, kad kiekvieno paciento simptomai yra daugybės fizinių ir prichologinių priežasčių sąveikos pasekmė.

„Osteopatas gali ne tik gydyti, bet ir išanalizavęs pokyčius įspėti apie gresiantį negalavimą, todėl verta apsilankyti profilaktiškai — atrasti silpnąsias sveikatos vietas, pakitimus bei imtis priemonių ligoms išvengti. Juk kartais atsirandant pakitimams žmogus gali ir nejausti skausmo”, - sako medikė Elena Jablonskytė. Pavyzdžiui, jeigu jums skauda kaklą, viena iš skausmo priežasčių gali būti susijusi su diafragma, kuri yra įtempta dėl nuolat patiriamo streso, sėdimo darbo, netaisyklingo kvėpavimo. Štai, pavyzdžiui, lėtinis galvos skausmas gali atsirasti dėl seniai įvykusios kryžkaulio ar uodegikaulio traumos. Nugaros skausmas gali kamuoti po buvusios operacijos dubens srityje: po apendicito pašalinimo arba Cezario pjūvio operacijos, kai dėl randėjimo pasikeičia aplink esančių audinių judrumas. Vaikui gali stigti gebėjimo sutelkti dėmesį dėl gimdymo metu suspaustų galvos ar kryžkaulio kaulų.

Kaip tai veikia?

Osteopatai, remdamiesi kūno anatomijos, fiziologijos ir biomechanikos principais ir išugdę gebėjimus rankomis jausti audinių ir organų būklę, jų šilumos skirtumus, padėtį, paslankumą bei judrumą kitų organų atžvilgiu, gali surasti pirminę priežastį, įvertinti kūno galimybes, jo rezervą. Suradus problemą ir įvertinus žmogaus rezervą, tam tikromis technikomis atliekamas atstatymas. Korekcijos metu sumažinamas susidaręs spazmas, atstatomas audinių paslankumas, mityba, kraujo pritekėjimas, nutekėjimas, pagerinama nervų sistemos veikla. Atstatymas atliekamas remiantis ne tik tuo, kas kūne yra ne taip, bet ir naudojantis tuo, kas yra gerai, kas funkcionuoja puikiai tam, kad sveikatos būtų daugiau.

Osteopatinių technikų yra labai įvairių, nuo labai aktyvių, ryškiai matomos amplitudės iki labai lėtų, mažos amplitudės, kuri gali būti vos įžvelgiama. Procedūros pradžioje pacientas yra ištiriamas: nustatoma raumenų-skeleto sistemos asimetrija, pažeisto sąnario judesio amplitudės sumažėjimas ir raumens skausminis židinys. Taip pat įvertinama funkcinė organizmo būklė.

Gydymo sėkmė – ir paciento rankose

Nei kitų specialybių gydytojai, nei osteopatai nėra burtininkai - per kartą ar du paciento sveikatos problemų neišspręs, pabrėžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, osteopatė. Reikia laiko kūnui susargdinti, taip pat reikia laiko jam pasveikti. Dažnai būna taip, kad medicina žmogui nepadeda. Nes žmogus nenori keisti nei gyvenimo būdo, nei darbo ir poilsio režimo.

„Pasveikti padeda ne tik gydytojų rekomendacijų laikymasis, bet ir bendradarbiavimas su pačiu savimi, tvarka savo vidiniame pasaulyje, psichoemocinė būsena ir apsisprendimas keistis”, - apibendrina gydytoja Elena Jablonskytė.

Lietuvoje osteopatija dar nėra plačiai paplitusi, tuo tarpu Vakarų ir kaimyninėse šalyse ji praktikuojama daugiau nei šimtą metų. Svarbu tinkamai pasirinkti gydytoją ir drąsiai žengti geresnės sveikatos link.

Osteopatijos procedūros taikomos, kai yra:

– judamojo – atramos aparato ligos: ydinga laikysena, skoliozė, kifoskoliozė, deformuota krūtinės ląsta, pilnapadystė, šleivapadystė, peties, kelio, klubo, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių kontraktūros, tam tikrų kūno vietų raiščių patempimai, epikondilitai (sąnario uždegimai), raumenų tonuso asimetrija - patempimai, sutrumpėjimai, miospazmai, fibriomialgija (dar vadinama trigeriniais taškais), osteochondrozė, spondilitai;

– neurologiniai susirgimai: radikulopatija – kaklo, krūtinės, juosmens - kryžmens srities nervų pažeidimai, lėtiniai kaklo, galvos, krūtinės, juosmens, sąnarių, raumenų skausmai;

– migrena, mišraus tipo galvos skausmai, lėtinis nuovargis, stresas;

– funkciniai vidaus organų susirgimai;

– naujagimiams, vaikams gydyti po gimdymo traumų, esant sutrikusiam, lėtesniam vystymuisi, funkciniams sutrikimams;

Faktas:

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aprašė osteopatijos mokymo gaires.

Osteopatija atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos pradininkas - Andrew Taylor Still, gydytojas chirurgas, pirmosios nepriklausomos osteopatijos mokyklos 1892-aisias metais įkūrėjas. Osteopatija, dar vadinama osteopatine medicina, remiasi manualiniu kontaktu ir diagnozuojant, ir gydant. Osteopatija atsižvelgia į ryšį tarp kūno, proto ir dvasios tiek kalbant apie sveikatą, tiek apie ligą, ypač pabrėždama struktūrinę ir funkcinę kūno integraciją ir vidinę kūno savigydos savybę.