Ozono terapija: įrodymai už ir prieš

Klausimas. Kaip gydytojai vertina privačių klinikų plačiai reklamuojamą ozono terapiją? Ar yra patikimų mokslinių duomenų, įrodančių šios terapijos naudą? Kokia ta nauda? Ar gali ji būti žalinga? Rasa, 45 m.

Atsako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Vaiga Kovalenko

Moksliškai pagrįstas ozono taikymas ir tyrimai pradėti XX a., Pirmojo pasaulinio karo metais, kai ozonoterapija pradėta taikyti pūlingų žaizdų, gangrenos gydymui. Moksliniai tyrimai tęsiami įvairiose medicinos srityse. Europoje įsteigta Ozono terapijos medicinos draugija (Medical Society for Ozone Therapy), Amerikoje - Ozonoterapijos akademija (The American Academy of Ozonotherapy ).

Naujausiais medicinos mokslo duomenimis, ozonoterapijos metodu sėkmingai gydomos infekuotos žaizdos, geltonosios dėmės degeneracija (oftalmologijoje), virusinės ligos ( hepatitai A,B,C), reumatas bei artritas, onkologinės ligos, AIDS/ŽIV, cukrinis diabetas ir jo komplikacijos, bronchinė astma, širdies ir kraujagyslių ligos, nevaisingumas, ginekologiniai bei urologiniai susirgimai ir kt. Ozonu gydoma daugiau kaip 114 ligų, kaip 2010 m. skelbia Shoemaker JM („Ozone therapy: History, physiology, indications, results“).

Žurnalas „Natūralus Mokslas, Biologija ir Medicina“ (angl. Journal of Natural Science, Biology and Medicine) skelbia ozonoterapijos pritaikymo medicinoje įrodymus : 1987 m. - abscesas, aknė, AIDS, alergijos, sisteminė sklerozė, kraujotakos ligos, kepenų cirozė, cistitas, gangrena, hepatitas, herpesas, hipercholesterolemija, kolitas, vėžys, osteomielitas, žaizdų gijimui, Parkinsono liga, Raynaud‘o sindromas, stomatitas, sąnarių distrofija, urologijoje, kraujagyslių chirurgijoje, stuburo slankstelio uždegimas.

1988 m. – herpesas, AIDS ir gripas, žaizdos, nudegimai, Staphylococcus infekcijos, grybelinės infekcijos, spindulinė liga, gangrena, fistulės, hemorojus ir analinės infekcijos, cukrinis diabetas ir aterosklerozė, periodontinės ligos, skrandžio vėžys, žarnyno ir šlapimo pūslės uždegimas. Ozono vonios - egzemos, opos gydymui.

1989 m. nustatytas ozono poveikis naviko metabolizmui, vėžio gydymui.1990 m. – ozonas kombinuojant su 5-fluorouracilu – sinerginis poveikis prieš vėžines ląsteles in vitro, krūties ir žarnyno vėžio atveju. Virusinių ligų gydymui – kraujo ozonavimas. 1991 m. – ozono destrukcinis poveikis virusams ir bakterijoms. 1992 m. – ozonoterapijos pritaikymas rinoplastikoje - ozonas sumažina pooperacines komplikacijas. 1993 m. – ozonas sumažina absceso fornavimosi riziką pilvaplėvės ertmėje (tyrimas su žiurkėmis).

Medicinoje ozono saugumas nėra pakankamai ištirtas, reikalingi tolesni tyrimai; ozono dozės turi būti kontroliuojamos. Žinoma tai, kad nesaugus yra intraveninis ozono skyrimas, nes gali sukelti kraujo krešulių (trombų), embolo susidarymą plaučiuose, dėl to - staigią mirtį.

Ozonoterapijos galimi pašaliniai reiškiniai – kraujospūdžio pakilimas, ausų užgulimas, galvos skausmas, pirštų tirpimas, trumpalaikiai akių vyzdžių pakitimai, traukuliai.

Ozonoterapijos kontraindikacijos: ūmus miokardo infarktas, kraujavimai, menstruacijos (2 dienas prieš ir po), hipertirozė, trombocotopenija, traukulinės ligos, ūmi alkoholinė intoksikacija, pavartojus alkoholio, alergija ozono kvapui, prieš ir po operacijų, nėštumo ir kūdikio maitinimo laikotarpiu.