P. Gražulio siūlymo naikinti visuomenės sveikatos biurus specialistai nevertina rimtai(15)
Veikiausiai Seimo narį Petrą Gražulį jo patarėjai blogai informavo, kad politikas inicijavo įstatymo pataisą dėl visuomenės sveikatos biurų uždarymo ir jiems deleguotų funkcijų perdavimo visuomenės sveikatos centrams. Taip į seimūno pastabas dėl esą šių įstaigų funkcijų dubliavimosi reaguoja sveikatos specialistai.
Ne visų nuomonė rimtai vertintina
P. Gražulis, nepatenkintas, pasak jo, netinkamomis visuomenės sveikatos biurų (VSB) finansinėmis ataskaitomis, prabilo apie neracionaliai panaudojamas valstybės lėšas ir tam mato vieną sprendimo būdą – naikinti prieš dešimtmetį pradėjusius veikti VSB.
„Nenorėčiau niekaip komentuoti P. Gražulio išsišokimų, - sakė Klaipėdos miesto VSB visuomenės sveikatos specialistė Diana Butkienė. – Juk teikiame ataskaitas ir savivaldybei, ir ministerijai. Galbūt jei kuris nors biuras ir pateikė netinkamą, aišku, šaukštas deguto sugadina visą statinę. Tačiau ką tik pati dalyvavau Klaipėdos miesto savivaldybės pasitarime, ir mums buvo pasakyta: „Kaip gerai, kad jūs esate“.
D. Butkienė atkreipė dėmesį, kad prevencinio darbo rezultatai nepastebimi greitai, tam prireikia mažiausiai 10 metų. „Tačiau pati asmeniškai manau, kad uždaryti VSB tėra tik vieno asmens nuomonė. O ne visų žmonių pasakymus galima rimtai vertinti“, - sakė specialistė.
„Ar jis lankėsi nors viename biure?“
Kauno miesto savivaldybės VSB direktorė Asta Gricienė, kaip ir daugelis kitų portalo pašnekovų, šią naujieną sužinojusi tik iš „Vakarų Lietuvos medicinos“, stebėjosi: „Kažin ar P. Gražulis apskritai yra buvęs kokiame nors visuomenės sveikatos biure? Ar apskritai žino, ką mes veikiame? Kiek aš žinau, visuomenės sveikatos centrai daugiau dėmesio skiria užkrečiamųjų ligų profilaktikai, atlieka įvairius patikrinimus, išduoda leidimus. O mūsų veikla – visuomenės sveikatos stiprinimas, švietimas. Man atrodo, kad jeigu jis būtų kada nors apsilankęs kokiame nors biure, gal tada ir suprastų. Dabar matau, kad jis nežino, apie ką kalba“.
Direktorė pabrėžė, kad per penkerius jos vadovaujamos įstaigos gyvavimo metus buvo atlikti trys ar net keturi auditai, ir nė karto nebuvo aptikta pažeidimų, neišsakyta pastabų, kad lėšos būtų iššvaistytos. Pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kiekvieną pavasarį aplanko visus šalies VSB ir prašo atsiskaityti už veiklą. A. Gricienės pastebėjimu, net jei ir centrams būtų priskirtos biurų funkcijos, vis tiek tai veiklai tektų skirti tą patį finansavimą. „Tik tiek, kad pavadinimas būtų vienas, - pažymėjo portalo pašnekovė. – Tačiau mes jau turėtumėme būti užsiauginę tvirtą odą, nes daugelio nesame labai mylimi. Nors jeigu kas padirba kartu su mumis, labai džiaugiasi. Ir iš vietos politikų vienų esame labai palaikomi, o kitas, jei pats rūko kaip kaminas, sako, kam mes reikalingi“.
Funkcijos tikrai nesidubliuoja
P. Gražulio iniciatyva nusistebėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius. „Juk mūsų funkcijos visai nesidubliuoja, - akimirksniu sureagavo į politiko motyvus panaikinti VSB pašnekovas. – Biurai atlieka švietėjišką veiklą, analizuoja vaikų, lankančių darželius ar mokyklą, sergamumą, o mes vykdome valstybės kontrolę: stebime epidemiologinę situaciją, užkrečiamųjų ligų židinius, tiriame statybų ir teritorijų planavimo objektus. Pavyzdžiui, ar jie išlaiko būtiną atstumą nuo pavojingo objekto. Vykdome daug kontrolės funkcijų, tikriname visas, paslaugas teikiančias įmones (kirpyklas, SPA, soliariumus, ugdymo įstaigas, viešbučius ir t. t.). Taip kad mūsų ir VSB funkcijos visiškai nesikerta. Nebent paprašyti visuomenės sveikatos biurams visada teikiame informaciją dėl gyventojų sergamumo“.
R. J. Pilipavičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad VSB yra pavaldūs savivaldybėms, o VSC – Sveikatos apsaugos ministerijai. „Galbūt P. Gražulį neteisingai informavo padėjėjai? – Klaipėdos VSC direktorius bandė suprasti priežastis, paskatinusias politiką inicijuoti minimą įstatymo pataisą. – VSB dirba arčiau bendruomenės, jie turi teisę sveikatinimo veiklą perkelti arčiau bendruomenės. Jiems pavesta švietėjiška veikla yra daug platesnė, o mūsų veikla daug labiau reglamentuota. Už nustatytus pažeidimus mes skiriame įstatymų numatytas baudas“.
Būtų žingsnis atgal
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento vedėja Audra Daujotienė – viena iš tų, kuri itin vertina Klaipėdos miesto VSB indėlį į miestiečių sveikatinimą. Ji atkreipė dėmesį, kad prieš daugelį metų restruktūrizavus visuomenės sveikatos centrus jų ir VSB funkcijos buvo aiškiai išskirtos. P. Gražulio siūloma įstatymo pataisa būtų žingsnis atgal. Be to, pašnekovės įsitikinimu, panaikinus VSB, tektų naujais etatais praplėsti savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrių. Mat šiuo metu šiame Klaipėdos savivaldybės skyriuje dirba tik du specialistai ir tiek pat inspektorių. „Kadangi savivaldos pagrindinė funkcija – sveikatinimas, mums labai padeda VSB specialistai, - sakė valdininkė. – Biuro darbuotojai matuoja įvairius sveikatos rodiklius, propaguoja sveiką gyvenseną, dirba su mokyklų slaugytojomis“.
A. Daujotienė atkreipė dėmesį, kad uždarius VSB kiltų rūpestis ir dėl miminimų specialistų tobulinimo, kurių Klaipėdoje yra apie 50: „Juk mokyklos pagrindinė funkcija – ugdymas, švietimas, o ne sveikata. Dabar šiuos specialistus į mokymus siunčia biuras“.
Vedėja pabrėžė, kad Klaipėdos VSB dirba ir su šešiasdešimčia seniūnaičių, skatina prevencinį darbą su senjorais ir vaikais. „VSB specialistai – tų kelių savivaldybės etatų dešinioji ranka, - sakė pašnekovė. – Gal VSB funkcijos ir būtų priskirtos centrams, bet tuomet vėl turėtų būti vykdoma reorganizacija“.
Savivaldybės darbuotoja atkreipė dėmesį ir į kitą problemą. Kadangi VSC yra nepavaldūs savivaldybei, net ir priskyrus jiems sveikatinimo funkcijas, jos vis tiek nutoltų nuo vietos bendruomenės. Darbas vyktų tik valstybiniu lygmeniu. „O juk dabar rengiami įvairūs projektai, vaikai skatinami sportuoti, renkama sveikiausia klasė ir pan. Štai ir Vydūno konferenciją organizuoja VSB. Juk VSC tuo tikrai neužsiimtų. Esame Sveikų miestų sąjungoje, ir nejaugi VSC žmonės užsiimtų dalyvavimu tarptautiniuose projektuose?“.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
