Paciento agresyvus elgesys ir slaugytojų saugumas(3)

Agresyvus elgesys yra vienas iš dažniausių žmogaus atsakų į grėsmę ar įtampą keliančias aplinkybes arba atsakas į nepatenkintus poreikius, kliūtis, su kuriomis susiduriama. Agresyviai elgiamasi tuomet, kai nėra saugu, kai negaunama to, ko labai reikia ar norisi, taip pat siekiant pripažinimo ar įvertinimo. Agresyviai gali elgtis ir žmogus, turintis sveikatos problemų.

Reklama

Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis. Medicinos darbuotojai dažnai patiria agresyvų pacientų elgesį poliklinikose, priimamuosiuose, įvairiuose ligoninės skyriuose, todėl jie privalo mokėti apsaugoti pacientą, save ir aplinkinius iškilus įvairioms kritinėms situacijoms.

Europos Sąjungoje sparčiai plinta naujas požiūris į pacientą, jo poreikius bei pažangios slaugos plėtrą. Tam, kad iš esmės pagerėtų visuomenės sveikatos priežiūra, šalyje būtina pažvelgti į slaugos pokyčius atsakingai. Slaugytojų resursų mažėjimas, darbo krūvių didėjimas ir saugios aplinkos nebuvimas neužtikrina kokybiškos pacientų priežiūros bei sveikatos saugos, tame tarpe ir pačių slaugytojų.

Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę, kadangi bendrauja su pacientais, jų šeimos nariais 24 valandas per parą. Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę. Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai – darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų. Europoje atliktų tyrimų duomenimis, didžiausia smurto rizika yra paslaugų, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įstaigose. Agresyvus klientų elgesys dažnai pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz. bankuose, vaistinėse. Pastaruoju metu problema didėja, persikeldama į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, taigi ir sveikatos priežiūros įstaigas. Agresyvių pacientų išpuolius vis dažniau kenčia naktį budintys gydytojai, slaugos specialistai.

Rizikingos darbo sąlygos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų praktikoje nėra naujiena. Didžiojoje Britanijoje jau 1986 m. buvo nustatyta, kad slauga, kaip profesija, yra antra po policijos pagal profesinę grupę patirti agresyvų klientų elgesį. Vien psichikos sveikatos srityje dirbančių darbuotojų riziką patirti agresyvų elgesį galima lyginti kaip ir su darbuotojų, dirbančių degalinėse (tūkstančiui darbuotojų tenka 79,1 užpuolimo).

Šiandien daug ir garsiai kalbama apie smurtą, kurį patiria vaikai, moterys, etninės mažumos, vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų patiriamam smurtui, kurio viena iš priežasčių yra darbe patiriamas agresyvus pacientų elgesys. Smurto  problema jau daugiau kaip du dešimtmečius minima ir slaugytojams skirtoje literatūroje. Paradoksalu, tačiau visuomenės nepateisinamas smurtas vis dažniau persikelia į tas vietas, kur dažniausia patenka ligų ar traumų ištikti žmonės,

ieškodami pagalbos. Visgi pripažįstama, kad smurtas sveikatos  priežiūros sektoriuje tampa vis dažnesnis. Šiai problemai spręsti vis dar trūksta išsamių tyrimų, leidžiančių įrodyti, kad ši problema ne tik kad egzistuoja, bet kad jai spręsti būtina sukurti visas įmanomas prevencines programas.

2001-2002 metais JAV buvo vykdoma tarptautinė smurto sveikatos priežiūros sektoriuje programa. Programos metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas – išaiškinti smurto sveikatos priežiūros sektoriuje paplitimą įvairiuose geografiniuose pasaulio regionuose, priežastis, apraiškos būdus, rasti problemos valdymo bei prevencijos būdus. Tyrimas parodė, kad medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas, agresija yra dažnas reiškinys, apie kurį dažniau nutylima nei pranešama. Tai, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas yra „tyli problema“, buvo pastebėta ne vieno tyrimo metu. Įvairių šalių literatūroje apie atliktus tyrimus minima, kad slaugytojos niekam nepraneša apie patirtą fizinį ar psichologinį smurtą dėl įvairių priežasčių, tačiau vyraujanti priežastis – jos mano, kad tai yra beviltiška, ir kad situacija nepasikeis. Įvairių šalių ligoninėse tiesiog nėra vidinės politikos šiuo klausimu, neegzistuoja pranešimo apie tokį įvykį  procedūros, nėra juos reglamentuojančių teisės aktų.

Problemos mastai Lietuvoje

Smurto prieš slaugytoją problema tampa vis aktualesnė ir Lietuvoje. Spaudoje pasirodo straipsniai apie agresiją ligoninėse bei kaip šį elgesį valdyti. Daugiausia kalbama apie smurtą psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos. Šių mokymų esmė - kaip suvaldyti įsiaudrinusį pacientą, nepažeidžiant jo teisių, tačiau apie slaugytojų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas nėra užsimenama.

Klaipėdos universitete buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą. Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų,  beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. – žeminimus, 28 – tyčiojimąsi, 19 proc. – priekabiavimą, 2 proc. –  izoliaciją. Tuo tarpu kitas tyrimas parodė panašias tendencijas. Tyrimo metu nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų. Po panašių susidūrimų su agresyviais pacientų išpuoliais dauguma slaugytojų jaučia nuotaikų svyravimus,  didesnę baimę, kenčia nuo miego sutrikimų bei depresijos.

Remiantis šiuo bei kitais atliktais tyrimais, akivaizdu, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas tampa vis aktualesne problema, tačiau apie smurtą prieš slaugytojas Lietuvoje beveik nėra statistikos duomenų, nėra analizuojamos smurto darbe priežastys, metodai, užtikrinantys saugias darbo sąlygas susidūrus su agresyviu pacientų elgesiu, nėra reabilitacijos ar prevencijos programų.

Birutė Bičkuvienė, Natalja Istomina (darbo vadovė)