Paciento sutikimas: ką vertėtų žinoti apie jam keliamus reikalavimus?

Lietuvos teismų praktikoje daugėja atvejų, kai pacientai su sveikatos priežiūros įstaigomis bylinėjasi ne tik dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ar patirtos žalos, bet ir dėl to, jog paslauga buvo suteikta negavus paciento sutikimo. Tokiais atvejais dažniausiai būna pasirašyta standartinė paciento sutikimo forma, tačiau pacientai įrodinėja, jog duotas sutikimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Taigi kokie reikalavimai yra keliami paciento sutikimui ir kaip sveikatos priežiūros įstaigos galėtų išvengti tokio pobūdžio bylų arba jas sėkmingai užbaigti?

Reklama

Sveikatos priežiūros paslaugos asmeniui gali būti teikiamos tik gavus jo sutikimą, išskyrus būtinos ir neatidėliotinos pagalbos atvejus. Tokiu būdu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose numatytas asmens autonomijos principas, medicinos srityje reiškiantis paciento pasirinkimo laisvę pačiam priimti su savo sveikata susijusį sprendimą. Remiantis šiuo metu esančiu teisiniu reglamentavimu, paciento sutikimo galiojimui keliami keli pagrindiniai kriterijai.

1. Sutikimą davė asmuo, turintis teisę duoti tokį sutikimą. Civiliniame kodekse ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyta, kad veiksnus asmuo nuo 16 metų savo vardu gali sudaryti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis ir duoti sutikimą teikti tokias paslaugas. Už pacientą iki 16 metų sutikimą gali pasirašyti vienas iš tėvų ar kitas atstovas pagal įstatymą. Minėtose teisės normose numatyta išimtis, kad pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Tačiau jeigu pacientas nuo 16 metų negali būti laikomas sugebančiu vertinti savo veiksmus ir jam nenustatyta globa ar rūpyba, sutikimą sveikatos priežiūros paslaugoms už tokį pacientą gali duoti raštu įgaliotas asmuo. Taip pat sutikimą gali duoti paciento sutuoktinis ar sugyventinis, o jei jų nėra arba jie atsisako – vienas iš paciento tėvų arba vaikų. Už pacientą, teismo pripažintą neveiksniu, sutikimą teikti sveikatos priežiūros paslaugas duoda jam paskirtas globėjas.

2. Sutikimą asmuo davė laisva valia. Asmens sutikimas gauti sveikatos priežiūros paslaugas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo duotas naudojant smurtą, apgaulę, grasinimus ar kitaip darant įtaką paciento sprendimui. Taigi derėtų įsitikinti, ar sutikimas teikti paslaugas duodamas laisva paciento ar jo atstovo valia. Ypač reikėtų atsižvelgti į sveikatos priežiūros paslaugos pobūdį ir įvertinti paciento psichologinę būklę, kai paslaugos pasižymi didesne laisvos valios nebuvimo rizika (pavyzdžiui, nėštumo nutraukimo, plastinių operacijų atvejais).

3. Sutikimas duotas gavus visapusišką informaciją („informuotas sutikimas“). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas privalo informuoti pacientą jam suprantama forma ir terminais apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Taip pat būtina pacientą informuoti apie pasekmes, jeigu šis siūlomo gydymo atsisakytų. Įstatymuose numatyta, kad ši informacija pacientui gali būti nepateikiama dviem atvejais: jei tai gali pakenkti paciento sveikatai arba jei pacientas pats atsisako žinoti tokią informaciją. Paciento atsisakymas turi būti patvirtintas jo parašu. Netinkamai informavus pacientą, gydytojui gali kilti atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą net ir tais atvejais, jeigu pati paslauga buvo suteikta tinkamai.

4. Atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus. Rašytinis paciento sutikimas sveikatos priežiūros paslaugų teikimui nėra privalomas visais atvejais, tačiau tokia forma teisme gerokai palengvina įrodinėjimą, jog paciento sutikimas konkrečios paslaugos teikimui buvo gautas. Vis dėlto planuojant atlikti chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, įstatymai reikalauja, kad paciento sutikimas būtų išreikštas raštu ir atitiktų Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto „Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų apraše“ nurodytus reikalavimus. Įstatymuose numatyti ir tokie atvejai, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikimui gali būti reikalaujamas net teismo leidimas, pavyzdžiui, neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti ar nėštumui nutraukti, tikrinti asmens psichinę būklę bei paguldyti į psichiatrijos įstaigą ir kt.

Praktikoje sutikimo galiojimui gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, sutikimo davimo laikas. Sutikimas turi būti gaunamas iki sveikatos priežiūros paslaugos teikimo momento, o ne po to. Taip pat sutikimas turėtų būti skirtas kiekvienai teikiamai medicinos procedūrai, o ne visam gydymui.

Taigi gautas paciento sutikimas bus galiojantis tik tuomet, jei atitiks šiuos aptartus reikalavimus. Teismui pripažinus, kad paciento ar jo atstovo sutikimas, net ir išreikštas rašytine forma, neatitiko jam keliamų reikalavimų, gali kilti sveikatos priežiūros įstaigos ar gydytojo atsakomybė už paciento patirtą žalą. Tokiu atveju pacientas įgyja teisę į atitinkamos žalos atlyginimą.