Gyvybę išgelbėjo pradinis gaivinimas: kardiologė pataria nedelsti ir kreiptis pagalbos

Kauno klinikų pacientui Ramūnui, grįžusiam iš miesto, suskaudo krūtinę, pasidarė silpna, tačiau jis nė neįtarė, kad tai yra taip rimta. Tolesnės įvykių sekos jis neprisimena, nes prarado sąmonę. Vyrą atgaivino ir greitąją pagalbą iškvietė Ramūno sūnus Vytautas, neseniai mokęsis, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. „Esu labai dėkingas sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę. Žmona pasakojo, kad Vytautas, pamatęs mane sukniubusį, nepasimetė, veikė greitai ir ryžtingai“, – mintimis dalijosi Ramūnas.

Reklama

Pasak prof. dr. Olivijos Dobilienės, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės, ištikus infarktui išgelbėti gyvybę turite tik penkias minutes, kiekviena minutė yra aukso vertės. „Pradinis gaivinimas, kai žmogui sustoja širdis, yra labai svarbus, nes realiai mes turime vos penkias minutes laiko iki kada gali prasidėti dažnai negrįžtami smegenų pakitimai, – sako gydytoja kardiologė. – Krūtinės ląstos paspaudimas reikiamu dažniu ir gyliu sudaro sąlygas funkcionuoti kraujo apytakai ir tokiu būdu užtikrinti gyvybinių funkcijų, ypač smegenų, kraujo apytaką“.

Iš Raseinių ligoninės į Kauno klinikas atvežtam Ramūnui buvo atlikta vainikinių arterijų angiografija, nustatyta pilnai trombu užsikimšusi priekinė vainikinė arterija, kuri buvo sėkmingai atverta, implantuotas stentas – specialus skėtiklis, palaikantis vainikinės arterijos spindį. „Paciento širdies raumens pažeidimas buvo nedidelis, mes tikimės, kad grįžtamas, nes vainikinė arterija, kuri maitina širdies raumenį, buvo atverta labai greitai. Už visa tai jis gali padėkoti savo artimiesiems, kurie pirmieji pradėjo gaivinimą, skubiai iškvietė greitąją pagalbą ir toliau vykdė GMP dispečerio nurodymus iki atvykstant GMP brigadai“, – teigia prof. dr. Olivija Dobilienė.

Gydytoja įspėja, kad jeigu jaučiate maudžiantį skausmą krūtinėje, nepraeinantį ilgiau nei 20 minučių, ypač jei skausmas plinta į krūtinkaulį ar kairiąją pusę, o kartu pila šaltas prakaitas, pradeda trūkti oro, dusinti, būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. „Nereikia laukti, kentėti ir galvoti, kad visa tai praeis. Miokardo infarktą galima atpažinti labai greitai – atvykusi GMP registruoja elektrokardiogramą, iš kurios galima pamatyti pirmuosius miokardo infarkto požymius. Kai kuriais atvejais diagnozės patikslinimui atliekamas kraujo tyrimas, tiriantis troponinus, jie nurodo galimą širdies raumens ląstelių pažeidimą ir patvirtina miokardo infarktą“, – paaiškina profesorė.

Ji pasakoja, kad šiuo metu skyriuje turi ir kelias liūdniau pasibaigusias istorijas, kai buvo delsiama kreiptis į medikus. 55-erių vyro, kuris su krūtinės skausmu namuose išbuvo ir į gydytojus nesikreipė beveik savaitę laiko, gyvybės išgelbėti nepavyko. „Šio paciento širdies vainikinė arterija pilnai buvo užsikimšusi daugiau nei penkias dienas, dalis širdies raumens nesugrįžtamai žuvo. Tokiems pacientams kraujagyslės atvėrimas ir stento implantavimas jau būna neefektyvūs, jis mirė dėl gyvybei grėsmingų širdies ritmo sutrikimų “, – teigia prof. dr. O. Dobilienė.

Kito šiuo metu skyriuje gydomo paciento istorija yra panaši – jis keturias dienas kentė krūtinės skausmus ir į gydytojus kreipėsi tik tada, kai jam pasireiškė miokardo infarkto komplikacijos – sutriko širdies ritmas, išsivystė širdiplėvės uždegimas, kaupiantis skysčiui aplink širdį“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Pasak profesorės, ateityje šio paciento gyvenimo kokybė bus neabejotinai prastesnė nei laiku į medikus besikreipusio Ramūno. „Pacientams, uždelsusiems kreiptis pagalbos, miokardo infarkto gydymas iš esmės yra neefektyvus, nes mūsų turimos priemonės – naujos kartos stentai, technologijos, kurios gali padėti atverti kraujagyslę, neduos gero rezultato, nes dalis širdies raumens, kuris kelias dienas negavo aprūpinimo krauju ir deguonimi, jau bus negrįžtamai žuvęs. Paciento Ramūno sveikatos būklės prognozės yra kitokios – laiku kreipusis pagalbos pavyko išgelbėti ne tik jo gyvybę, bet ir širdies raumenį“, – įsitikinusi prof. dr. O. Dobilienė.

Anot jos, penkiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę, ir kadangi Lietuva nėra didelės teritorijos šalis – iš daugelio regionų centrą galima efektyviai ir greitai pasiekti.

Per 2024 m. į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyrių buvo atvykę daugiau nei 1500 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Gydytoja primena, kad miokardo infarktas – pavojinga liga, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei grėsmingas širdies aritmijas ar net staigią mirtį, todėl pajutus pirmuosius simptomus, būtina kviesti GMP ir vykti į gydymo įstaigą.