Pagalba norintiems keisti žalingus įpročius Lietuvoje padrika

„Mesti rūkyti yra labai lengva. Asmeniškai aš tai dariau dešimtis kartų“, – sakė Markas Twainas. Šis posakis yra tapęs juodo humoro anekdotu. Vis dėlto rašytojas pataikė tiesiai į dešimtuką – mesti rūkyti savarankiškai pavyksta vos vienam kitam. Todėl nemaža dalis rūkalių pirmiausia instinktyviai imasi mažinti žalą, pakeisdami cigaretes mažiau kenksmingais produktais, nes apie pagalbos programas daugelis nežino.

Reklama

Priklausomybes tyrinėjantys medikai ir mokslininkai sako, kad pakeisti žalingus įpročius be jokios pagalbos – vien tik valios pastangomis – pavyksta vienetams. Tad geriausia esą kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą.

Tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad dauguma žmonių apie tai neklausinėja, nes nežino, kad gali sulaukti patarimo ir pagalbos. O ir šeimos gydytojai šioje srityje dažnai nėra itin gerai pasikaustę, nes nejaučia visuomenės ir darbdavių spaudimo imtis tabako rūkymo žalos mažinimo klausimų – nors akivaizdu, kad valstybei rūkymo sukeliamų ligų gydymas kainuoja daug.

Informacijos, kiek pacientų kreipiasi į medikus, prašydami pagalbos ar patarimo, nei Statistikos departamentas, nei Valstybinė ligonių kasa neturi, nes iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokama už visą pacientui suteiktą paslaugą (pavyzdžiui, šeimos gydytojo konsultaciją). Atskirai pacientų nusiskundimai ir vizitų priežastys net nuasmenintos statistikos sumetimais nėra fiksuojami.

Beje, ir vaistai, padedantys atsisakyti priklausomybės (pavyzdžiui, vareniklinas ir citizinas, kurie sumažina potraukį rūkyti bei abstinencijos simptomus), PSDF lėšomis nėra kompensuojami.

Padėti gali mažiau žalingi už cigaretes pakaitalai, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako ar garinimo įrenginiai. Jie leidžia nesijausti atitrūkusiam nuo įprasto gyvenimo ritmo, dalyvauti „parūkymo pertraukėlėse“ su bendradarbiais, taip pat patenkina psichologinį judesio ranka-burna poreikį. Tačiau Lietuvoje tabako rūkymo žalos mažinimo strategijos nėra.

Jau 30 metų akligatvyje

Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov pasakoja, kad Lietuvoje visada buvo kalbama apie tris priklausomybes: nuo narkotikų, alkoholio ir tabako.

Pirmosios dvi turi tiesiogines ir aiškiai matomas neigiamas socialines pasekmes: vartojančius galima nesunkiai pastebėti, jie neretai būna kliedesių būsenoje. Jiems pasireiškia abstinencijos simptomai, jie neša iš namų daiktus, vagia, daro kitus nusikaltimus, kad tik galėtų nusipirkti dozę ar butelį. O su tabaku taip niekada nebuvo - rūkymą visuomenė laikė tarsi lengvesniu ar mažiau kenksmingu dalyku.

„Žmonės sakydavo: „Aš narkotikų nevartoju ir negeriu, tik rūkau“. Bet esmė yra ta pati. Rūkymas, kaip ir alkoholis bei narkotikai, yra bomba. Tik sprogsta ji gerokai vėliau nei pirmosios dvi – po kokių 15-20 metų, kai pašlyja sveikata“, – sako šią sritį tyrinėjantis A. Rudanov.

Anot jo, visos Lietuvos vyriausybės nuo pat nepriklausomybės pradžios kalbėjo, kad reikia kovoti su visomis priklausomybėmis. Bet dažniausiai buvo kovojama draudimais, kurie neduoda rezultatų.

„O pakaitinės terapijos modelio rezultatai yra teigiami. Pavyzdys – Metadono programa. Nuomonių apie ją yra visokių. Bet faktas, kad ji Lietuvoje leido stipriai sumažinti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą“, – tikina ekspertas.

Kitas pavyzdys – nealkoholinis alus ir vynas. Pašnekovas primena, kad prieš kelerius metus, kai buvo labai sugriežtinti alkoholio prekybos reikalavimai ir uždrausta reklama, gamintojai ėmė kurti geros kokybės nealkoholinį alų bei kitų gėrimų atitikmenis.

„Ši rinkos dalis, kiek žinau, iki šiol sparčiai auga. Nieko nuostabaus, turime gilias aludarystės tradicijas, žmonėms alus patinka, daugelis jo atsisakyti nenori. Bet jau nenori ir sėsti už vairo išgėrę. Keičiasi supratimas. Bet tik ne tabako srityje. Vienintelis vaistas ir patarimas jau 30 metų yra: „Mesk tuojau pat“.

Suvokiama, kad narkomanui ar alkoholikui tai sakyti yra beprasmiška. Bet iš rūkančiųjų to kažkodėl tikimasi. Nėra valstybėje požiūrio, kad žmogui gali nepavykti mesti, tad bent jau tegu sumažina sau daromą žalą“, – teigia A. Rudanov.

Kitų šalių patirtis

Bendrai viena geriausių pasaulyje laikoma britų pagalbos rūkantiems programa. Jungtinėje Karalystėje (JK) itin daug dėmesio skiriama ne tik medicininei pagalbai rūkantiesiems – psichologų konsultacijoms ir gydymui medicininiais preparatais, kurie padeda sėkmingiau atsisakyti cigaretės.

JK daug kalba ir apie rūkymo žalos mažinimą. Šių pagalbos priemonių efektyvumą įrodo tai, kad dabar JK cigaretes rūkanti gyventojų dalis yra vos 13,5 proc. – po Skandinavijos šalių tai yra viena iš mažiausiai rūkančių Europos valstybių.

JK vyriausybė nurodo: nors aiškiai suprantama, kad geriausias būdas apsaugoti sveikatą yra apskritai atsisakyti rūkymo, suvokiama ir tai, jog nikotinas yra stiprią priklausomybę sukelianti medžiaga.

Dėl to gyventojams teikiama pagalba ne tik metant rūkyti, bet ir pereinant prie mažiau sveikatai žalingų nikotino vartojimo būdų – pavyzdžiui, elektroninių cigarečių. Jas rūkaliams net gali išrašyti gydytojai.

„Gydytojai, kurių pareiga yra padėti žmonėms, turėtų pasiūlyti rūkantiems vaistų ar mažiau žalingų alternatyvų. Bet Lietuvoje, jei jie tai padarys, galbūt kitą dieną sulauks Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) pareigūnų vizito ir kaltinimų“, – reziumuoja A. Rudanov.