Pagerbti prieš 25-erius metus pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje atlikę medikai

Prieš ketvirtį amžiaus keliolikos medikų profesionalumas įvykdė perversmą Lietuvos medicinos istorijoje. Lapkričio 23-iąją Vyriausybės rūmuose ministras pirmininkas Andrius Kubilius pagerbė pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje atlikusius medikus.

Reklama

 Pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje atlikta 1987 m. rugsėjo 2 d. Medikų komandai, kurioje buvo ir garsusis profesorius Vytautas Jonas Sirvydis, vadovavo profesorius Algimantas Marcinkevičius.

Nuo to laiko Lietuvoje atliktos 107 širdies persodinimo operacijos, iš jų – 82 Santariškių klinikose.

Šiuo metu Lietuvoje persodintos širdies dėka gyvena 45 pacientai.

Ilgiausiai mūsų šalyje su persodinta širdimi gyvenantis žmogus šiemet mini 15-ąjį antrojo gyvenimo jubiliejų.

 „Lenkiu galvą prieš Jus,“ – įteikdamas padėkas medikams sakė premjeras. – „Tai, ką Jūs atlikote, man asocijuojasi su skrydžiais į kosmosą,“ – prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos medicinos istorijoje atverstą naują puslapį apibūdino ministras  pirmininkas.

 Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė pagerbė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro medikus, sėkmingai tęsiančius prieš 25-erius metus pradėtus darbus.

 Padėkos renginyje nebuvo užmiršti ir gydytojai reanimatologai, ruošiantys donorus transplantacijoms. Gydytojai reanimatologai yra pirmieji organų donorystės ir transplantacijos grandinėje. Jiems tenka ne tik profesinė, bet ir psichologinė našta – pokalbiai su mirusių donorų šeimomis.

 Profesorius, akademikas Vytautas Jonas Sirvydis, prisimindamas pirmąją širdies persodinimo operaciją, pabrėžė, kad transplantacijoms reikia ne tik kvalifikuotų medikų, bet ir visuomenės pritarimo organų donorystei. Tik tada gali būti atliekamos transplantacijos.

 Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas docentas Virgilijus Tarutis neseniai atlikęs širdies persodinimo operaciją trijų mėnesių kūdikiui, dėkojo asociacijai „Gyvastis“, jungiančiai transplantuotus ir laukiančius transplantacijos pacientus. V.Taručio nuomone, širdies transplantacijos sulaukusiems ar dar laukiantiems žmonėms labai reikalinga psichologinė likimo draugų pagalba.

 Renginyje Vyriausybėje dalyvavo ir 3 pacientai, gyvenantys dovanotų širdžių dėka. 44-verių Rimvydas Vekerotas skaičiuoja jau septintus antrojo gyvenimo metus, augina septynerių metų sūnų Justiną, džiaugiasi gyvenimu, sportuoja ir nuolat propaguoja organų donorystę. „Turiu „atidirbti“ už gautą galimybę gyventi,“ – sako Rimvydas. Beje, renginiu džiaugėsi ne tik Rimvydas, bet ir jo sūnus Justinas, ministro pirmininko pakviestas į kabinetą ir gavęs pasėdėti premjero kėdėje.

63 metų amžiaus Piotras Ivanovas jau septynerius metus gyvenantis su persodinta širdimi, džiaugėsi, kad jaučiasi stiprus, kad gali padėti šeimai.

 36-šerių Lietuvos kariuomenės atsargos jaunesnysis puskarininkis Arūnas Vasilkis mini dvejų metų naujo gyvenimo sukaktį. Netrukus Arūno šeima turėtų pagausėti – jo žmona laukiasi kūdikio.

 Tai ne vienintelis atvejis, kai persodintas organas suteikė galimybę gyventi ne tik tam, kam buvo

atlikta transplantacija, bet ir leido atsirasti kitiems žmogučiams. Arūnas bus jau trečias vyras, po širdies transplantacijos sulaukęs šeimos pagausėjimo. Dar daugiau žmonių susilaukė vaikų po inkstų persodinimo operacijų. Viena jauna moteris, gyvenanti dovanoto inksto dėka, pagimdė net tris vaikelius. Dar viena – susilaukė dviejų, o devynios augina po vieną atžalą.

 Lietuvos asociacija „Gyvastis“, jungianti žmones, gyvenančius persodinto inksto, širdies, kepenų, plaučių dėka, ir tuos, kurie laukia transplantacijos, kartu su Nacionaliniu transplantacijos biuru inicijavusi padėkos renginį, džiaugiasi, kad buvo pagerbti Lietuvai nusipelnę medikai, grąžinantys žmones į šeimas, į visuomenę, į gyvenimą...

 Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 žmonių po įvairių organų (daugiausia inkstų – per 610 pacientų) transplantacijų. 45-iems persodintos širdys, 2-iems – plaučiai, maždaug 40-čiai – kepenys.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šių metų spalio 31 d. kokio nors organo ar ragenos transplantacijos laukia 515 žmonių. 228 pacientai laukia inkstų arba inksto-kasos komplekso, 21 – širdies, 3 – plaučių, 2 – širdies-plaučių komplekso, 49 – kepenų, 212 – ragenų transplantacijų. Iš jų – 15 vaikų.

Kasmet žmonių, kurių savi organai nustoja funkcionuoti, atsiranda apie 350.

Ugnė Šakūnienė

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė