Ilgėjant gyvenimo trukmei, atsiranda vis daugiau pagyvenusio amžiaus žmonių, kurių amžius yra nuo 60 iki 74 metų. Jie sudaro didesnę dalį gyventojų. Cukrinis diabetas - pavojinga ir klastinga neišgydoma liga. Pagyvenusio amžiaus žmonės dažnai neįtaria sergą, nes ne visada hiperglikemija pasireiškia jutiminiais simptomais – nepaaiškinama apatija, darbingumo sumažėjimu, silpnumu, kūno mases didėjimu, galvos svaigimu.

Šie simptomai suprantami kaip natūralus senėjimo procesas, todėl liga nustatoma atsiradus komplikacijų. Kartu su cukriniu diabetu dažnai pagyvenusio amžiaus žmonės serga ir kitomis ligomis.

Išsiaiškinti  pagyvenusio amžiaus pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu, problemas, gyvenimo būdo ypatumus padėjo tyrimas, atliktas vienoje viešojoje poliklinikoje ir privačiame sveikatos centre. Tyrime dalyvavo 102 pagyvenusio amžiaus respondentai, sergantieji cukriniu diabetu. Apklausos dalyviai buvo pasirinkti atsitiktiniu būdu, atvykę pas gydytoją profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, išsirašyti vaistų arba pablogėjus sveikatai. Dalis respondentų buvo apklausti atvykę pas endokrinologą konsultacijai.

Jie turėjo atsakyti į 27 klausimus. Daugiausia dėmesio skirta cukrinio diabeto komplikacijoms, fiziniam aktyvumui  ir respondentų žinioms apie savo ligą.

Komplikacijų išvengė retas

Visi respondentai serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Susirgus šia liga, atsiranda įvairių problemų. Keičiasi mitybos įpročiai. Todėl, sergant cukriniu diabetu, reikia turėti ir žinių, kaip taisyklingai maitintis,  vartoti vaistus, koks turi būti fizinis aktyvumas, kaip išvengti komplikacijų ir t. t.

Respondentų  buvo prašoma nurodyti, ar jiems yra buvę ligos komplikacijų. Net du trečdaliai apklaustųjų ligonių buvo susidūrę su cukrinio diabeto komplikacijomis ir tik 30,39 proc. jų  neturėjo. Dauguma buvo patyrę vieną arba net iki keturių komplikacijų. Daugiausia pasireiškė akių pakenkimas (26,67 proc.). Atitinkamai po 4 proc. pasiskirstė inkstų ir virškinimo sistemos problemos. Nervų sistemos, kraujagyslių ir kojų kraujagyslių pakenkimai užima 48 proc. visų komplikacijų.

Cukrinis diabetas – liga, kurios metu negaminamas tik vienas hormonas, tačiau jis turi įtakos visų organų sistemų funkcionavimui ir visoms gyvybinėms veikloms. Pablogėjus sveikatai 32,35 proc. respondentų šeimos gydytojas nusiuntė endokrinologo konsultacijai. Iš jų 48,04 proc. buvo siųsti  konsultuotis  dėl aukštos glikemijos, beveik penktadalis respondentų (19,6 proc.) kreipėsi dėl ligos komplikacijų patikslinimui. Diagnozei patikslinti šeimos gydytojas pas endokrinologą nusiuntė 80,39 proc. ir tik 15,69 proc. respondentų nusiuntė kiti specialistai.

Metabolinis sindromas nustatytas mažai daliai respondentų (11,67 proc.), dauguma nežino, ar jiems yra nustatytas metabolinis sindromas, kuris pasireiškia centrinio tipo nutukimu ir gliukozės toleravimo sutrikimu.

Gerai parinktas gydymas ir pakankamas žinių turėjimas, gydytojų nurodymų laikymasis duoda gerų rezultatų – galima išvengti ligos komplikacijų.

Fizinis aktyvumas – mažesnis

Gyvenimo kokybė yra labai sudėtinga sąvoka. Šiai sąvokai galima priskirti fizinę sveikatą, psichologinę būklę, nepriklausomumo suvokimą, socialinius ryšius bei aplinką. Todėl  tyrimu siekta įrodyti, kaip keičiasi gyvenimo būdas, sergant cukriniu diabetu. Nuo gerai kontroliuojamos cukrinio diabeto eigos priklauso ir paciento savijauta, fizinė sveikata.

Sergant cukriniu diabetu keičiasi ir galimybės bendrauti su šeima, draugais. Didesnei pusei respondentų bendrauti su šeimos nariais ir draugais, sergant cukriniu diabetu, sudaro problemų ir tik 40 proc. teigia, kad jų fizinė sveikata neturi įtakos bendravimui.

Laisvalaikiu pagyvenę žmonės užsiima savo mėgstama įprastine veikla. Tai buities darbai, darbas sode, darže, pasivaikščiojimas, šuns vedžiojimas ir kiti darbai. Apklaustųjų manymu, jų fizinė veikla pasikeitė. Dauguma respondentų nurodė, kad jų fizinis krūvis sumažėjo, nepriklausomai nuo ligos trukmės. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad jų fizinis aktyvumas liko kaip jaunystėje, nepriklausomai nuo rytinės mankštos atlikimo, todėl kad 67,65 proc. respondentų rytinės mankštos neatlieka. Ir tik 7,84 proc. apklaustųjų atlieka rytinę mankštą kasdien, o ketvirtadalis respondentų atlieka mankštą nereguliariai.

Dauguma respondentų dėl fizinės sveikatos sutrikimo turi atlikti mažiau, nei nori padaryti, darbų arba pakeisti veiklą. Galima teigti, kad du trečdaliai ligonių apriboja savo veiklą, nepriklausomai nuo ligos trukmės. Tų respondentų, kuriems nereikia keisti arba apriboti darbo pobūdį, savijauta yra gera arba nebloga.

Aktyvus gyvenimo būdas yra svarbus sveikatą tausojantis veiksnys.

Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo būdo ypatumai

Sergant cukriniu diabetu keičiasi ir gyvenimo būdas, kuris priklauso nuo paskirto gydymo, komplikacijų ir gretutinių ligų, taip pat ir nuo žinių turėjimo, kaip gyventi sergant cukriniu diabetu. Dauguma apklaustųjų pareiškė, kad turi pakankamai arba vidutiniškai žinių,  kaip gyventi sergant cukriniu diabetu. Tik 3,33 proc. teigia, kad žinių turi labai mažai.

Beje, įgyti žinių padeda ir Lietuvos diabeto asociacijos organizuojami seminarai, konferencijos,  stovyklos, Lietuvoje leidžiamas laikraštis „Diabetas“, spausdinama įvairi literatūra diabetiko sveikatos klausimais („Sveika mityba“, „Diabetas ir nutukimas“, „Diabetas ir inkstai“ ir kt.).

Didesnė pusė respondentų, kurie turi pakankamai žinių, kaip gyventi sergant cukriniu diabetu, ir vykdo visus gydytojo patarimus, savo sveikatą apibūdino kaip neblogą.

Tyrimo rezultatai parodė, kad visi respondentai šalia cukrinio diabeto turi ir gretutines ligas, kurios blogina pacientų gyvenimo būdą. Daugiausiai jie serga arterine hipertenzija, kuri kartu su aukšta glikemija padidina riziką turėti cukrinio diabeto komplikacijų.

Labai svarbi cukrinio diabeto gydymo komplikacija – hipoglikemija. Naudojant insulino preparatus, gali išsivysti hipoglikeminės būklės dėl perdozavimo ir mažo angliavandenių vartojimo.

Hipoglikemijos būsenų neturėjo pusė respondentų. Tik nedidelė dalis respondentu nurodė,  kad nežino, ar turėjo hipoglikemijos būseną. Hipoglikemijos priežastimi gali būti: maisto stoka, per didelė insulino dozė, fizinis aktyvumas, alkoholis, netolygus insulino pasisavinimas iš audinių. Dauguma respondentų, kurie nurodę, kad turėjo hipoglikemijos būsenas, yra gydomi insulinu.

Respondentai yra gydomi įvairiai. 41,66 proc. jų priklausomi nuo insulino injekcijų, be to, beveik  tiek pat respondentų yra gydomi dieta ir tabletėmis. Tik mažai daliai apklaustųjų užtenka lakytis dietos.

Beveik visi respondentai (91,67 proc.) turi antsvorio arba yra nutukę. Tik 8,33 proc. pacientų nurodė, kad turi normalią kūno masę.

Gyvenimo stiliaus koregavimas, svorio kontrolė, fizinio aktyvumo didinimas gali palengvinti 2 tipo cukrinio diabeto eigą, sumažinti diabetinių komplikacijų tikimybę, pagerinti sergančiojo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Ankstyva 2 tipo cukrinio diabeto diagnostika ir komplikacijų profilaktika gali būti labai naudinga išsaugant gerą paciento gyvenimo kokybę bei taupant ribotus sveikatos sistemos resursus.

Rekomendacijos pirminės sveikatos priežiūros specialistams

Siūlyčiau daugiau žmonių, sergančiųjų cukriniu diabetu, įtraukti į diabeto klubo narystę, kur vyksta įvairios mokymo programos. Manoma, kad tai išplės sergančiųjų cukriniu diabetu žinias apie ligos kontrolę. Gautos žinios gali padėti sumažinti rizikos veiksnių – antsvorio, nutukimo, rūkymo, netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo paplitimą, kol liga dar neišsivysčiusi.

Išmokęs prisitaikyti žmogus suvokia, jog liga jam netrukdo jaustis visaverčiu ir užsiimti įprastine norima veikla. Sėkmės garantas yra ligonių,  taip pat jų šeimos narių įtraukimas į gydymo procesą ir savarankiškai priežiūrai reikalingų sugebėjimų vystymąsi.

Galina Lisauskienė

Šaltinis: Slaugos studijų programos bakalauro baigiamasis darbas „Pagyvenusio amžiaus sergančiųjų cukriniu diabetu problemos“.  Darbo vadovas prof. habil. dr. G. Žiliukas, Klaipėdos universitetas.