Pakaltinamas ar nepakaltinamas? Kaip teismo psichiatrai atpažįsta simuliuojančius

Pasaulinė statistika rodo, jog nuo 17 proc. iki 21 proc. kriminalinių bylų kaltinamųjų bando imituoti esą nepakaltinami. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialistai tikina, jog psichiatrinių simptomų simuliavimas nėra retas reiškinys ir mūsų šalyje. Netinkamai įvertinus teisiamojo būklę, jam gali būti paskirta netinkama bausmė arba nereikalingas gydymas, todėl tinkamas psichikos sveikatos įvertinimas visuomet yra viena pagrindinių teismo psichiatrijos darbo dalių.

Reklama

„Dažniausiai simuliaciją atpažinti padeda užduodami „atviri“ tikslinantys klausimai apie simptomus. Pastebima ir tai, jog simuliuojantys asmenys dažniausiai perdėtai vaidina, persistengia ir dažnai klaidingai tiki, kad kuo kvailiau, neadekvačiau jie elgsis, tuo labiau psichiškai ligoti atrodys. Apsimetinėjimas išryškėja ilgesnės apklausos metu, kuomet pastebimas elgsenos ir atsakymų nenuoseklumas, nestabilumas“, – pasakoja Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM direktorė Vaiva Martinkienė.

Specialistai išskiria ir daugiau asmenims, kurie stengiasi simuliuoti savo psichinę būklę, būdingų bruožų. Tai aktyviai atkreipiamas dėmesys į tam tikrus simptomus, perdėtai nurodomi atminties sutrikimai, dažni atsakymai „aš nežinau“ į tikslinančius klausimus apie haliucinacijas ir kliedesius, absurdiški atsakymai į klausimus apie paprastus ir žinomus autobiografinius faktus (lytis, amžius, vardas ir pan.) bei dažnai pateikiami prieštaravimai.

Sprendimas, ar asmuo simuliuoja savo psichinę būklę, yra priimamas apibendrinus visus atidaus ekspertinio ištyrimo metu rastus simptomus bei palyginus buvusį ir dabartinį jo funkcionavimą su duomenimis iš medicininių dokumentų ir kitų asmenų parodymų. Psichiatras ekspertas turi detaliai žinoti ir būti atidžiai išnagrinėjęs tokio asmens psichikai būdingus sutrikimų simptomus, kad galėtų tiksliai nurodyti neatitikimus tarp nurodomų ir tikram sutrikimui būdingų simptomų.

Kaip tikina Vaiva Martinkienė, ypač rezonansinių teismo bylų atvejais, siekiant atpažinti, ar kaltinamasis apsimetinėja dėl savo psichinės sveikatos, itin svarbūs vadinamieji mikroskopiniai kintamieji. Juos atpažinti itin sudėtinga, nes apie juos niekas nemoko ir jie labai retai pasitaiko gydomojoje praktikoje, tačiau yra eksperto praktikų nuolatinio dėmesio akiratyje.

Siekiant, kad teismo psichiatrijos specialistai gilintų savo žinias ir dalintųsi patirtimi, gegužės mėn. 17-18 d. Klaipėdoje vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos aktualijos 2018: teorijos ir praktikos vienovė“. Jos metu buvo įvairiapusiškai išnagrinėtos aktualios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos problemos, kurių pagrindu siūloma tobulinti teismo psichiatrijos ekspertizes, tinkamai ruošti medikus, taikyti priverčiamojo gydymo priemones, sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims bei atkreipti Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį į pakartotinių psichikos sutrikimų turinčių asmenų nusikalstamų veiklų prevenciją.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba – vienintelė savarankiška, organizuota teismo psichiatrijos ekspertinė įstaiga Pabaltijyje. Kompetentinga ekspertinė įstaiga ir mokslinis metodinis centras, reguliuoja psichiatrinių ekspertizių atlikimo tvarką, aktyviai dalyvauja įstatymų kūrime, priverstinio gydymo organizavime, bei prevencinių priemonių inicijavime. Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos, Olandijos, Danijos, Latvijos bei Baltarusijos teismo psichiatrijos institucijomis.