Paklausius specialistus į nepaklausias darbovietes ketinama varyti prievarta(3)

Medikų profesijos atstovus valdžios institucijos užsimojo supančioti ir grąžinti į sovietmetį, kai šie savo darbo vietą pelnytis galėdavo ne savo konkurencingumu, o „pagal paskyrimą“. Kalbinti jaunų gydytojų atstovai tikino negirdėję, kad kuris nors būsimas medikas tuo džiaugtųsi, bet už jų rengimą atsakingos institucijos tikina, kad naujoji (o gal senoji?) sistema būtų naudinga ir medikams, ir visuomenei. Tokios tvarkos pranašumų nemato ne tik studentai, bet ir kitų šalių patirtį su Lietuvos palyginti galintys medikai ir  sveikatos apsaugos politikai.

Reklama

Privalomas „atidirbimas“

Medicinos rezidentūra – tai studijos pagal laipsnio nesuteikiančias medicinos krypties studijų programas, skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims, norintiems įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją. Taip LR Vyriausybės 2003 m. nutarime ,,Dėl gydytojų rengimo“ dabar siūlomi įvardinti pagrindines studijas baigę medicinos absolventai, siekiantys įgyti mediko specializaciją dirbdami gydymo įstaigose. Tokios studijos vis dėlto yra darbas, kurį jaunieji gydytojai nori atlikti tose įstaigose, su kuriomis sietų savo ateitį. Tokie jų norai atrodo nepriimtini sveikatos apsaugos ir mokslo problemas sprendžiančioms institucijoms.

Yra parengtas nutarimo projektas, kuriuo siekiama, kad kai kurie asmenys, baigę tam tikras medicinos studijų programas ir gavę rezidentūros pažymėjimą, įsidarbintų ne trumpiau kaip 3 metams Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoje vietoje. Siūloma, kad valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų, kuriose baigus studijas ir gavus rezidentūros pažymėjimą įsipareigojama įsidarbinti ne trumpiau kaip 3 metams, skaičius būtų ne mažesnis kaip 25 proc. bendro tais metais teikiamo rezidentūros vietų skaičiaus.

Vienpusis siūlymas

Tokia teisės akte numatyta pareiga nenudžiugino jaunųjų medikų, ir jie kreipėsi į atsakingas institucijas prašydami pradėti dialogą dėl gydytojų rengimo, įtraukiant į jį visas suinteresuotas grupes.

„Iki šiol su rezidentais nebuvo tariamasi. Vilniaus universiteto studentai ir rezidentai kreipėmės į atsakingas isntitucijas, nes esame prieš tokį nutarimo projektą. Tikimės, kad prie mūsų prisidės ir medicinos studentai iš Kauno. Kreipėmės, nes visų pirma dėl to projekto nebuvo su mumis tartasi, nebuvo diskusijos. Taip su rezidentais elgtis mažų mažiausiai negražu. Nagrinėjant nutarimo projektą kyla daug klausimų. Kodėl tokių pareigą skirtose vietose dirbti turinčių studentų turi būti ne mažiau kaip 25 proc.? Kodėl tada ne visi? Kaip bus nustatomos tos studijų kryptys? Ar nebus taip, kad į tas specialybes rezidentai išvis nestos?“– svarstė Lietuvos ir Europos jaunųjų gydytojų asociacijų narė gydytoja Indrė Būtienė.

Paprašyta pateikti atsakymus, kuo remiantis į nutarimo projektą buvo įtraukti 3 rezidentūros įdarbinant SAM numatytoje darbo vietoje metai ir kodėl tokia tvarka taikytina 25 proc. medicinos studentų, SAM pateikė lakonišką atsakymą: „Tik atlikus tarpinstitucinį teisinį vertinimą paaiškės realios tokio mechanizmo įgyvendinimo galimybės.“

Tuo tarpu būsimais medikas ir studentų atstovas į nutarimo projektą įtrauktus skaičius pavadino tiesiog „gražia matematika“.

Pagal naująjį nutarimo projektą, nesutinkantieji baigę studijas ir gavę rezidentūros pažymėjimą įsidarbinti ne trumpiau kaip 3 metams SAM siūlomoje vietoje studijuoja savo lėšomis.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas, ketvirto kurso medicinos studentas Vainius Rakauskas sakė, jog tokios rezidentūros studijos vidutiniškai atsieitų per 100 tūkst. litų. Todėl jaunieji gydytojai naująją tvarką vadina prievarta.

„Rezidentūra yra ne tik studijos. Tai ir darbas, o mokėti už savo darbą būtų labai keista. Medikų profesija yra paklausi. Mokslus baigęs medikas rezidentūrai darbo mažesniuose Lietuvos miestuose nesunkiai rasti galėtų ir pats, tad toks darbo vietų garantavimas iš valstybės nepradžiugino nė vieno pažįstamo medicinos studento“, – tikino V. Rakauskas.

I. Būtienė įsitikinusi, kad „tokios prievartos idėja“ sumanyta tam, kad būtų užkaišiotas gydytojų trūkumas rajonuose.

„Negirdėjau, kad kas nors dabar skaičiuotų, kiek ir kokių gydytojų trūksta. Daug kas yra neaišku. Juk ne visi jauni medikai nori likti didmiestyje. Gali būti, kad kas nors norėtų vykti ir į rajonus. Tačiau tokia tvarka atima net ir teisę baigus aukštąją mokyklą verstis privačia gydytojo praktika. Medikų ruošimas – trapus reikalas. Kai kurie susimokėję už tokias studijas mieliau emigruotų. Ar tikrai to reikia?“, – stebėjosi gydytoja.

Pokyčių prašė sveikatos įstaigų vadovai

SAM Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas aiškino, kad 2011 m. gruodžio mėn. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtino Valstybės tikslinio finansavimo studijų programų tvarkos aprašą, skirtą vientisosioms ir bakalauro studijoms. Pasinaudojant šiuo ŠMM parengtu projektu bus siekiama spręsti sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo gydytojais problemas.

„Daugelis mažesnių savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kreipiasi į ministeriją dėl to, kad jauni specialistai nenori įsidarbinti jų įstaigose. 2011 m. viduryje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad gana didelė dalis gydytojų regionuose yra arti pensinio amžiaus, – situaciją komentavo J. Bartlingas. – Šiuo metu valstybės užsakymas rengiamas atsižvelgiant į bendrą šalies specialistų poreikį, o baigusieji ir įgiję specialybę darbo nesirenka pagal nustatytą įstaigų poreikį. Nutarimo projektu siūloma įteisinti bendrą principą – jei yra valstybės užsakymas ir tam skiriamos valstybės lėšos, tai jis turi būti iki galo, o ne dalinai, įgyvendinamas. Taigi SAM, pritardama idėjai numatyti pareigą baigus studijas ir gavus rezidentūros pažymėjimą atidirbti tam tikrą laiką tam tikroje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, akcentuoja, kad labai svarbu užtikrinti įgyvendinimo mechanizmą, suderintą su šiuo metu galiojančiais nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais.“

Tokį jaunų specialistų trūkumo regionuose sprendimo būdą jaunieji medikai kritikuoja remdamiesi ir ES valstybių narių patirtimi.

„Europiniame kontekste toks nutarimas atrodytų keistai. Į periferiją medikai kviečiami ne prievolės būdu, o darbo pranašumais. Pavyzdžiui, didesniu atlyginimu, apmokėtomis studijomis, suteikiamomis gyvenimo sąlygomis“, – kalbėjo V. Rakauskas.

Būsimieji gydytojai gaus postūmį tobulėti?

Rezidentų darbas jiems iš anksto numatytose darbovietėse gali atimti ūpą siekti didesnių svajonių. Tačiau ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė teigė, jog ministerijoje nemanoma, kad išankstinis žinojimas apie būsimą darbo vietą gali trukdyti gerai pasirengti profesinei veiklai.

„Gal tai kaip tik suteiks postūmį gilintis į tai, kas bus aktualu dirbant, ieškoti geriausių, naujausių darbo metodų konkrečioje darbovietėje ir siekti geriausių rezultatų. Geras gydytojas yra laukiamas visur“, – sakė N. Barauskienė.

Švietimo ir mokslo politiką įgyvendinančios institucijos atstovė aiškino, kad rezidentūros studijos yra išskirtinės, todėl lyginti jas su kitomis studijomis nėra tikslinga. Tai yra laipsnio nesuteikiančios studijos, kurios vyksta kelerius, paprastai šešerius, metus, kai rezidentas gauna atlyginimą ir stipendiją, kai vyksta beveik individualus praktikos vadovo darbas su rezidentu.

„Lietuvoje nuolat susiduriama su tam tikrų gydytojų specialistų stygiumi ligoninėse, ypač regionuose, nors parengiama tiek specialistų, kiek turėtų užtekti visai Lietuvai. Siūlymuose numatyta, kad tik dalis rezidentų privalėtų atidirbti“, – pabrėžė N. Barauskienė.

Panaši tvarka taikoma ne vien medikams

Lietuvoje yra ir kitos laipsnio nesuteikiančios studijos – metų trukmės studijos pedagogo kvalifikacijai įgyti. Numatoma, kad nuo šių metų į valstybės finansavimą šioms studijoms galės pretenduoti tik jau mokyklose ar kitose švietimo įstaigose įsidarbinę žmonės. Anot ministerijos atstovės, ir šiuo atveju kvalifikacijos įgijimas siejamas su įsidarbinimu.

„Rezidentų atvejis nėra išskirtinis. Pavyzdžiui, valstybės sienos apsaugos specialistai įsipareigoja dirbti pagal įgytą specialybę ne trumpiau kaip penkerius metus. Kitu atveju reikia valstybei grąžinti pinigus už mokslą“, – aiškino ministerijos atstovė.

Anot jos, nuo šių mokslo metų tikslinis finansavimas bus taikomas daliai specialų konkursą laimėjusių studijų programų. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Zita Voitiulevičiūtė