Pančakarmos rezultatas - nesibaigiantys geri pokyčiai (4)

 Nesiliaujantys fiziniai ir dvasiniai pokyčiai, kūno išsivalymas ir sielos išsigryninimas, -  šiais pokyčiais po kelionės į Pančakarmos kliniką Indijoje džiaugiasi  keturios Vakarų Lietuvos gyventojos.  „Atrodo, tarsi viską iš manęs būtų iškrapštę“, - sako viena jų,  svajojanti po metų vėl kelti sparnus skrydžiui į Himalajus.

Reklama

Himalajų kalnuose, 2 200 metrų aukštyje, Ranikhete (netoli Čilinaulos) įsikūrusį Babadži ašramą – šventyklą, polikliniką bei gydyklą –  jos aplankė praėjusių metų pabaigoje.  Kai kurioms jų tai buvo pirmoji, retkarčiais ekstremali pažintis su Indija ir ten gimusia Ajurvedos – seniausios pasaulyje medicinos šakos – sritimi pančakarma.

„Važiavome nežinodamos, ar ten pakliūsime, - nors ir registravomės, atsakymo nebuvome gavusios. Iš Delio reikėjo traukiniu važiuoti visą naktį, o kaip po to reikės pasiekti Pančakarmos centrą – neįsivaizdavome. Bet mums pasisekė –  traukinyje šalia mūsų prisėdo žmogus ir ėmėsi globoti – parsivežė pas save į namus, o pailsėjus apsiėmė suorganizuoti mums mašiną, kuri  nuvežtų į vietą.  „Iki ten buvusį 80 km atstumą kalnų keliu įveikti buvo nelengva, tačiau apie vidurnaktį pasiekėme tikslą. Kad būtų lengviau atlaikyti kelio duobes, nesibaigiančius posūkius, visą kelią dainavome lietuvių liaudies dainas“, - pasakojo viena iš keleivių  palangiškė Liongina Cironkienė. „Tiesa, naktį teko praleisti automobilyje, nes nebuvo nė vieno praeivio, kurio būtų galima pasiteirauti apie tikslesnę gydyklos vietą“, - jai pritarė masažuotoja dirbanti Silva Balkaitienė.

Atvykusios į ašramą moterys įsikūrė viešbutyje, už 200 metrų nuo gydyklos, visos viename kambaryje.

Babadži Pančakarmos gydykla nėra didelė, tačiau tvarkinga, švari ir jauki. Centre, be gydytojo, dirba ir jogos mokytojas.

Jau kitą dieną po ajurvedos gydytojo apžiūros pradėtos pančakarmos procedūros.  12  dienų kursas čia atsiėjo kiekvienai po 385 JAV dolerius (į šią kainą įėjo gydytojo apžiūra ir konsultacijos, procedūros ir maistas). Tai viena pigiausių, bet geriausių  Pančakarmos klinikų  Indijoje.

Pančakarma (sanskrito kalba  panča „penki“, karma „veiksmai“) – penki pagrindiniai etapai,  padedantys išvalyti kūną nuo jį teršiančių toksinų. Pančakarma susideda iš trijų pagrindinių stadijų: parengiamosios – kurios metu  kūnas įtrinamas aliejais, šildomas, kad suminkštėtų ir pasiruoštų pašalinti kūno audiniuose susikaupusius šlakus; toksinų šalinimo (tai pati svarbi ia pančakarmos dalis,kurios metu tęsiamas plonojo ir storojo žarnyno, akių, nosies, ausų išlaisvinimas nuo šlakų, stabdančių ne tik virškinimo ir maisto įsisavinimo, bet ir normalios kraujo, limfos cirkuliacijos procesus);  harmonizuojančiosios, kurios metu atliekami  masažai,  atkuriantys prigimtinę virškinimo ugnį ir subalansuojantys došas (došomis Ajurvedoje vadinami žmonių konstituciniai tipai, pvz. Vata, Pita, Kapha).  Pančakarma Ajurvedoje yra viena iš svarbiausių terapijos dalių, nes priklausomai nuo to, koks kiekis toksinų yra susikaupęs kūno audiniuose bei organuose ir kaip jie iš savo vietų yra pasklidę po visą kūną, yra skiriamos šešios ligos stadijos.

Ramiau, bet paveikiau

„Buvo smalsu ten nuvažiuoti ir pačiai išbandyti pančakarmos procedūras ten, kur šis gydymo būdas ir kilęs. Kitaip negalėčiau tinkamai papasakoti apie  tai studentams nei rekomenduoti kitam žmogui“, - tai viena iš paskatų, privertusių leistis ten, kur dar nebuvo įžengusios lietuvio kojos, Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovę, Reabilitacijos katedros docentę Aletą Chomičenkienę.

Orientalistė Indijoje lankėsi jau trečią  kartą. Prieš dvejus metus, beje, ji išbandė pančakarmos terapiją jos tėvynėje Keraloje, pietinėje Indijos dalyje, tačiau terapija Babadži ašrame, nors užtruko perpus trumpiau,  sukėlė reikšmingesnius kūno ir sielos  pokyčius.

„Šioje klinikoje daugiau apribojimų, ramesnis režimas nei Keraloje, - palygino Aleta. - Ten jokio šurmulio, skubėjimo: nei telefono, nei televizijos, jokio lakstymo -  esi visiškai atribotas nuo išorinio pasaulio. Ir tai labai gerai. Per terapijas nėra nei noro kur nors eiti, nėra nei kur – aplink vien statūs kalnai. Be to, ten toks grynas oras, kad norisi tik miegoti, miegoti. Mes tai  ir darėme.“

„Jei žmogus nori prabangos, skaniai, daug pavalgyti - turi važiuoti į  pietus, šiaurėje jam nėra kas veikti.  Bet jei jis iš tiesų nori žymaus rezultato ir susitvarkyti kūną taip, kad  problemos būtų kardinaliai sprendžiamos, rekomenduočiau važiuoti į Himalajus“, - iš savo patirties gali patarti orientalistė.

Nemalonu, bet naudinga

Kiekvienam, pasiryžusiam išeiti visą terapijos kursą, pagal pulsą įvertinama organizmo būklė ir skiriamas  individualus procedūrų režimas.

Per dieną moterims buvo atliekamos dvi procedūros. Nemaloniausios jų – klizmos: mažosios –    200 g  - ir  didelės – litro -  aliejaus, žolelių, druskos mišinio klizmos.  Didelių klizmų paskirtis -  valyti, o mažų -  harmonizuoti  došas, gydyti storąją žarną.  Teigiama, kad vykusiai darant klizmas  galima padėti atsikratyti  juosmens srities skausmo, neuralgijos, stuburo skausmų. Jos taip pat palankiai veikia odą, maitina organizmą.

„Pirmoji klizma man buvo labai sudėtinga, maniau, kad nualpsiu, svaigo galva, - pasakojo L. Cironkienė.  –  Gydytojas paaiškino, kad taip būna dėl to, kad toksinai sujuda ir  kol pasišalina, žmogus jaučia apsinuodijimo simptomus. Todėl antrosios klizmos bijojau, tačiau po jos jaučiausi jau daug geriau. Kuo toliau, tuo buvo lengviau. Valgyti nesinorėjo, o tualetas viešbutyje buvo geriausias draugas.  Pančakarmos metu reikia saugotis šalčio, todėl stengėmės šiltai apsikloti. Tie, kurie buvo apsistoję ašrame netoli šventyklos, šalo ir kosėjo. Mat kalnuose oras vėsesnis,  vakarais reikėdavo apsirengti, o ašrame buvo tik šaltas vanduo.  Be to, reikėjo kasdien plauti galvą, nes ant jos procedūrų metu buvo lašinamas aliejus. Tad  karštas vanduo buvo tikras malonumas.“

Unikalios procedūros

Kitos terapijos - abjanga (aktyvus  viso kūno įtrynimas aliejais keturiomis rankomis), svedana (drėgna pirtelė) – buvo daug malonesnės.   Tarp jų - ir masažas  su ryžių pundeliais: ryžių košės ir žolių miltelių ryšulėliai sumirkomi karštame aliejuje ir jais išdaužomas visas kūnas. Didelį įspūdį lietuvėms paliko ir kita procedūra: toms, kurios turėjo problemų dėl stuburo, iš tamsių miltų suminkyta tešla buvo dedama ant jo, prilipdoma, padaromi grioveliai ir į juos pilamas karštas aliejus. Kai atvėsta -  nusausina skudurėliu ir vėl pila karštą aliejų; taip – keturis ar penkis kartus.

„Kai jos atlieka  abjangą, keturių  rankų masažą,  tai nelieka ant kūno plotelio, kurio jos neišmasažuotų, visur, net į limfmazgius,  įtrina karštą  aliejų. Po tos terapijos aiškiai pajunti, kur yra problema – nes tas vietas skauda, jos parausta“,  - pasakojo moterys.

„Ajurvedos knygose rašoma, kad toks ir turi būti  masažas. Bet jei mes Lietuvoje tokį padarytume, daug nepatenkintų sulauktume. Bet mums toks  gal ir nelabai tiktų, nes esame įsitempę, sustingę, kieti kaip akmenys. O atsidūręs kitoje šalyje, palaipsniui atsipalaiduoji, prisitaikai, organizmas persitvarko  ir viskas, kas ten įprasta, tampa priimtina. Turi viskas sutapti: ir mąstymas, ir klimatas“, - pasakojo masažuotoja S. Balkaitienė.

Ypač didelį įspūdį moterims paliko nosies ir ausų valymo terapijos.

„Man pačiai kliuvo dvi nosies, viena ausų terapija. Prieš nasja, nosies terapiją,  su šiltais aliejais išmasažuojama galva, rankos, pėdos, visas veidas . Po to į nosį  lašinami specialūs lašai, atliekama inhaliacija verdančiu vandeniu su baziliko – Indijoje švento augalo, padedančio nuo įvairių ligų, - lapais.  Tai pakartojama dar sykį. Po procedūros junti,  kaip tavo plaučiais ir bronchais teka energija. Kiekvienas vingelis tarsi prasivalo, o tai kūnui tokia palaima, lyg būtų atsivėręs naujas maitinimosi šaltinis. Be to, po pirmosios nosies terapijos procedūros Keraloje nebesikartoja sinusitai“, - įspūdžius prisimena A. Chomičenkienė.

Moterys teigia per tas 12 centre praleistų dienų išmokusios net sirgti: „Suskaudo galva, paaštrėjo kokia liga - ramiai guli,  ir viskas praeina“. To, jų nuomone,  reikėtų išmokti ir visiems lietuviams, nes mes tuoj puolame gerti vaistų ir neleidžiame savo kūnui „pasiskųsti”.

Ilgalaikis rezultatas

 12 dienų užtrukusio valymosi rezultatas, teigia moterys, akivaizdus. Pančakarmos procedūros palengvino visų jų kūnus – visos jos atsikratė 5-10 kg.

„Kūnas pasidarė jautresnis  ir maistui, ir poilsiui. Labai greitai esi sustabdomas, jei pavargai, pajunti,  kada laikas sustoti, pamiegoti ar pavalgyti. Taip neskubėdami gyvena ir Indijos gyventojai“, - pasakoja A. Chomičenkienė.

O L. Cironkienė prisipažįsta, kad net grįžus iš Indijos organizmas nesiliovė valytis, nes plaučiai turėjo išsikosėti, o žarnyno  veiklai normalizuoti teko pagerti žarnyno mikroflorą atkuriančių gerųjų bakterijų.

"Savijauta labai gera, jaučiuosi taip,  lyg Indijoje būčiau palikusi 10 gyvenimo metų. Pasaulis gražus, žmonės geri“,  - džiaugiasi 75 metų moteris.

Šilutiškė verslininkė Danutė Pulkauskienė, kuriai prieš dvejus metus buvo atlikta stuburo operacija, iki kelionės  sunkiai užlipdavo laipteliais, sunkiai  vaikščiojo. Nuvykusi į Indiją kurį laiką ji tarpais gailėjosi išvykusi į kelionę, reikalaujančią tam tikrų fizinių pastangų. O po pančakarmos terapijos jai  praėjo visi skausmai, nebeskauda nei nugara, nei pečiai, gali nepavargdama nueiti nemažą atstumą, geriau lipa laiptais. Grįžusi namo pagrindinį verslo krūvį perleido savo dukrai ir nusprendė daugiau laiko skirti sau. Beje, jai labai pagerėjo regėjimas.

S. Balkaitienė, pančakarmos dėka numetusi 10 kg, džiaugiasi, jog  šie kilogramai taip ir nesugrįžo. Bet pirmas mėnuo grįžus į Lietuvą buvo labai sunkus – organizmas nepriėmė įprasto maisto, nors valgyti norėjusi. Tik pradėjus gerti boržomį, virškinimo sistemos veikla susireguliavo. „Tiek, kiek valgiau anksčiau, šiandien suvalgyti nebegaliu“, -  pasakojo moteris. Ji taip pat po buvimo Indijoje įgijo gebėjimą nebeskubėti, nebesijaudinti, nes suprato, kad viskas, kas turi įvykti, įvyks ir taip.

Gydė ir sielą

Slapta Aleta vylėsi, kad kelionei sugundytos draugės, pavargusios nuo stresų kupinos realybės, Himalajuose bus priverstos atsiriboti nuo pasaulio,  sustoti – šios galimybės nebūtų suteikusi jokia turistinė kelionė į jokią kitą pasaulio vietą.  Juk visiška ramybė -  pagrindinė  pančakarmos sąlyga.

Tačiau didžiausia pančakarmos vertybė,  - pasakoja moterys, - yra ne toksinų valymas iš kūno, o negatyvios informacijos išplovimas  iš proto. Kad paspartintų šį procesą, jos kas vakarą vienai kitai atlikdavo išpažintis – kad  garsiai ištartų, kas praeityje buvo nemalonu, ir su tuo atsisveikintų. Ir tą smegenų „praplovimą“ jos laiko didžiausiu  pančakarmos efektu.

„Mes dar nejaučiame galutinio procedūrų rezultato, nes procesai tebevyksta iki šiol, - pasakoja Aleta.  – Jaučiu, kad galvoje tarsi ledas tirpsta...  Daug dalykų,  kurie atrodė svarbūs anksčiau, tampa visiškai nesvarbūs. Daugiau malonumų  sau, artimiesiems, šeimai skirti norisi, o ne bėgioti iš vienos vietos į kitą. Pagaliau supranti, kad to bėgiojimo reikia gal tik tavo protui.“

„Išvalė man visas proto kerteles, padarė generalinę švarą, tarsi išskalbė smegenis - tuščia tuščia. Švaru ir ramu prote. Ramybė,  poilsis, taika“, - įspūdžiais dalijasi L. Cironkienė.

Prie dvasinių pokyčių  prisidėjo dalyvavimas ugnies aukojimo apeigose kiekvieną rytą, kylant saulei.

„Buvimas Babadži skirtose  pamaldose gydė sielą. Būdavo, sėdi ir jauti,  kaip atsipalaiduoji, kažkas iš tavęs išeina, jauti palengvėjimą ir palaimą, o kartais prasiveržia verksmas“, - pasakojo L. Cironkienė.

Ne paskutinė kelionė

 Kokios galimybės pančakarmos terapiją taikyti Lietuvoje? A. Chomičenkienė  atsako, jog mūsų sąlygomis būtų galima taikyti tik kai kuriuos šios terapijos elementus, tačiau Lietuvoje nėra tokios kokybės ir tokio kiekio aliejų, kurie yra reikalingi. Be to, nėra ir specialiai parengtų specialistų  - ši terapija gali būti atliekama tik su gydytojo priežiūra.

„Jei  žmogus serga rimtomis lėtinėmis ligomis, jam būtų naudingi kai kurie pančakarmos elementai. Lietuvoje galima atlikti kas ne taip sudėtinga - abjangą, nosies valymo terapiją. Bet visą pančakarmą  kol kas siūlome patirti toje šalyje, iš kur jinai kilusi“, - sakė orientalistė.

Moterys tikina, kad kelionė į Himalajus nebuvo paskutinė kelionė į Ajurvedos tėvynę Indiją. Jos tikisi pamatyti ir patirti kur kas daugiau nei iki šiol, pančakarmą atlikti ilgesnį laiką.