Papartis, arba didžialapis šakys (lot. Pteridium aquilinum), paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir dykumas.
Gydytasi nuo senovės
Dar senovėje papartis buvo laikomas gydomuoju augalu. Prancūzijoje mergaitės iš paparčio šaknies darydavo nuovirą mylimajam prisivilioti, odai ir kūnui valyti. Senovėje paparčiai buvo vartojami kaip antihelmintiniai vaistai.
Apie papartį užsimenama Plinijaus ir Dioskorido darbuose, o augalą ir jo vartojimą smulkiai aprašė savo darbuose Avicena XI šimtmetyje.
Viduramžiais šveicarų vaistininkas ir gydytojas Nuferis sukūrė receptą vaistams iš paparčio gaminti, kurį laikė paslaptyje. Vėliau, po Nuferio mirties, šis receptas buvo nupirktas už stambią pinigų sumą iš vaistininko našlės Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI gydytojo nurodymu ir 1775 metais papartis buvo įtrauktas į visas Europos šalių farmakopėjas.
Papartis virtuvėje
Sibiriečiai, japonai ir kinai kepa ir valgo jaunus plačialapių šakių ūglius, sūdo juos žiemai. Plačialapio šakio šakniastiebiuose yra net 45 proc. krakmolo, tuos krakmolingus šakniastiebius sumala ir kepa iš jų papločius.
Plačialapio šakio lapai yra geri biologiniai konservantai, jie gali padėti konservuoti ir išsaugoti daržoves bei vaisius.
Džiovintų paparčio lapų galima prisikaupti kiekvienais metais. Džiovinimui lapus skinti liepos-spalio mėn.
Maistui naudojami 15 – 30 cm ilgio ūgliai, kol dar susisukusi į spiralę lapija. Augant jie tvirtėja ir tampa kartūs.
Švieži plačialapio šakio ūgliai laikomi rūsyje ar šaldytuve iki 3 parų.
Sūdomi plačialapio šakio ūgliai medinėse statinėse ar polietileniniuose maišuose dvigubu arba trigubu sūdymu. 10 kg paparčio ūglių reikia 3 kg druskos. Susūdę užpilame vandeniu, kad apsemtų. Po dviejų savaičių sunka nupilama ir pakeičiama 20 proc. sūrymu. Galimas ir trečias -10 proc. sūdymas.
Gaunamas puikus užkandis, du kartus maistingesnis už sūrį. Tai puikus garnyras ar priedas troškiniams, košėms (ypač žirnių), makaronams.
Džiovinti plačialapio šakio ūgliai naudojami padažams gaminti. Švieži plačialapio šakio ūgliai 2 – 3 minutes verdami pasūdytame vandenyje, geriau du kartus keičiant vandenį. Tada kepiname su paprastu arba lydytu sviestu (ghi) ir prieskoniais: kalendra, pipirais, imbieru ar morkomis - apie 10 min.
Dėmesio! Švieži termiškai ar kitaip neapdoroti ūgliai gali sukelti sunkų ar mirtiną apsinuodijimą! Netinka vartoti mažiems vaikams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, sergantiems sunkia kepenų ar inkstų liga.
Ūglių džiovinimas: pasūdyti 10 kg ūglių – 1 kg druskos, įpilti vandens, kad apsemtų, virti 5 min. Nupilti vandenį ir džiovinti.
Sveikatinančios savybės
Paparčio šaknys turi daug sveikatinančių savybių – padeda nuo skausmo, uždegimų, skatina žaizdų gijimą.
Žmonėms, kurie skundžiasi reumatiniais, galvos, dantų, stuburo, sąnarių skausmais, rekomenduojamas čiužinys, prikimštas džiovintų paparčio lapų, ar pritiesti šviežių po paklode.
Blakės, erkutės, blusos ir kiti gyviai bėga iš tokio guolio ir niekada negrįžta.
Iš paparčio lapų nuoviro daromos vonelės kojoms. Ši procedūra atliekama 8-14 dienų. Tokiomis vonelėmis gydytis esant traukuliams, kaulų laužymui, galvos skausmams. Jos taip pat gerina regėjimą ir klausą.
Dar efektyvesnės viso kūno vonios. Imama 300 – 500 paparčio lapų, užpilama 5 litrais karšto vandens ir kaitinama ant silpnos ugnies. Užvirinama ir dar paverdama 10-15 min. Po to 30 min. leisti pastovėti, perkošti ir supilti į vonią. Vandens temperatūra vonioje turi būti 37- 38 C. Maudytis 15-20 min.
Bet kokios rūšies paparčio lapai ir šaknys, išvirti acte (stalo actą atskiesti pusiau su vandeniu), naudojami kompresams esant kojų gangrenai, netgi jei kojos ištino ir pasidengė juoduliu.
Jei buvote peršalę ir tai atsiliepė jūsų klausai ir dar vis jaučiate skausmą ausyje, labai patartina miegoti ant šviežių paparčio lapų pagalvės, periodiškai lapus keičiant vis naujais. Skausmas paprastai praeina, klausa atsitaiso.
Dar bus geriau, jei dėl tos pačios problemos naudosite paparčio sėklas - sporas. Jas įdėti į nedidelį marlės gabaliuką ir atsargiai įkišti į ausį.
Jei šviežius paparčio lapus dėsite į batus – jie panaikins kojų nuovargį, sušildys šaltas kojas, taip pat tai gera profilaktika prieš kojų odos ligas.
Plačialapis šakys ir kitos paparčių rūšys liaudies medicinoje naudojamos sergant įvairiomis ligomis: vidurių užkietėjimu, dizenterija, inkstų uždegimu, sutrikus medžiagų apykaitai, esant nervų sukrėtimui, išgąsčiui, naktiniam šlapimo nelaikymui, įvairiems uždegimams, ypač ginekologiniams, taip pat nevaisingumui. Esant venų išsiplėtimui susmulkinti plačialapio šakio lapus iki košelės ir sumaišyti su rūgpieniu (1:1). Tokius kompresus laikyti visą naktį.
Paparčiai padeda išvaryti iš organizmo toksinus, nuodingas medžiagas. Švieži paparčio lapai būdavo naudojami įkandus gyvatei.
Japonai plačialapį šakį vertina kaip atjauninantį, stiprinantį imunitetą, kaip ilgaamžiškumo eliksyrą.
Labai vertingas žmonėms, praleidžiantiems daug laiko prie kompiuterio monitoriaus ir televizoriaus ekrano.
Nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą džiovintų ūglių ar šakniastiebių virti 200 ml vandens 20 min., palikti 1 valandai, kad pritrauktų, perkošti. Vartoti tris kartus per dieną po 50 mg esant kaspinuočių invazijai, kosuliui, sąnarių, skrandžio ar galvos skausmui.