Balandį ar gegužę pražystanti paprastoji ieva (Prunus padus) gali užimti vietą ir namų vaistinėlėje. Gydytoja homeopatė-fitoterapeutė Zofija Tikuišienė primena, jog liaudies medicinoje dažniausiai naudojamos rugpjūtį prinokstančios ievos uogos ir žievė. Kai kurias atvejais pravers ir žiedai.
Uogos renkamos prinokusios ir džiovinamos 40 laipsnių temperatūroje. Žievė lupama anksti pavasarį prasidėjus sulčių ištekėjimui ir džiovinama kaip ir vaisiai.
Vaisiai valgomi, juose yra obuolių ir citrinos rūgšties, cukraus, vitamino C, pektinų, eterinio aliejaus. Žievėje ir lapuose gausu glikozidų ir rauginių medžiagų.
Receptai
1 valgomąjį šaukštą uogų užpilkite stikline vandens, pavirkite 20 min., karštą nuovirą nukoškite. Gerti nuo viduriavimo po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.
5 g susmulkintos žievės miltelių užpilti stikline vandens, virti 15 min., leisti nusistovėti, nuovirą nukošti. Jei kankina nemiga, prakaitavimas, sergate podagra, inkstų akmenlige, šio nuoviro gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.
2 šaukštus ievos žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palaikyti valandą, paskui antpilą nukošti. 3-6 kartus per dieną po šaukštą gerti, jei sutriko medžiagų apykaitos procesai, o jei sergate blefaritu ar konjunktyvitu - gerti arba skalauti akis.
2 šaukštus ievos žievės užpilti 1 stikline degtinės, laikyti tris savaites, nukošti. Sergant radikulitu, reumatu, miozitu, esant raumenų skausmams, įtrinti skaudamas vietas.