Paradoksas: informacijos apie ligas turime vis daugiau, tačiau žinių, kaip vartoti vaistus – nepakanka

Žmoniją nuo pat jos atsiradimo pradžios vargino įvairiausios ligos. Anksčiau daugybė jų buvo mirtinos, mat mūsų protėviams trūko medicininių žinių ir galimybių padėti susirgusiajam - nebuvo veiksmingų vaistų, neegzistavo vakcinos. Šiandien technologijų ir informacijos dėka gydytis galime pačiais įvairiausiais vaistiniais preparatais. Vaistų pasiūla – milžiniška, gebame suvaldyti šimtus ligų, gyvename keliskart ilgiau nei mūsų protėviai. Deja, dažnas mūsų vaistų vartojame pernelyg dažnai, pernelyg daug, pernelyg neatsakingai. Kodėl Lietuvoje tokia stipri savigyda? Kokios jos pasekmės?

Reklama

Vaistai – „būtinoji“ prekė?

Jaunųjų gydytojų asociacijos narė, šeimos medicinos rezidentė Kristina Grigaliūnaitė, šių dienų pacientas yra iš esmės kitoks, nei buvo anksčiau.

„Šiuolaikinis pacientas turi galimybę per kelias akimirkas gauti nepaprastai daug informacijos apie ligas, jų prevenciją, gydymo ir gydymosi būdus. Tačiau labai svarbu tai, kokia informacija pasitikime. Daugelis žmonių sunegalavę pirmiausia informacijos ieško internete, konsultuojasi su kaimynu, draugu, bet ne gydytoju. Klausimu, kas būtent tai lemia, galime diskutuoti iki begalybės, vargu ar rasime vieną teisingą atsakymą. Vienos galimų priežasčių - pacientų nepasitikėjimas savo gydytoju ir prastas prieinamumas iki jo“, - pastebėjo K. Grigaliūnaitė.

Pati savigydos samprata, anot pašnekovės, yra neatsiejama nuo rūpinimosi savimi. Kartu su tinkama mityba, poilsio bei fizinio aktyvumo įpročiais, gyvenimo būdo sąlygomis rūpinimasis savimi padeda išvengti ligų ar jų komplikacijų, kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, sergant lėtinėmis gyvenimo būdo ligomis, tokiomis, kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija) padeda geriau jaustis.

„Nuo neatmenamų laikų žmonės gydėsi, prisižiūrėjo patys. Gydymosi tradicijos ir žinios būdavo perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas, su konkrečiais paaiškinimais, kaip vaistą (ar veikiau kokią tinktūrą ar arbatą) dozuoti, kaip vartoti ir pan. Šiandien, nors informacijos, atrodytų, turime žymiai daugiau nei anksčiau, žinių, žinojimo, kaip teisingai pasirinkti vaistus, kaip juos vartoti, mums nepakanka. Taip nutinka todėl, kad tikrosios žinios neretai pasimeta informacijos sraute, o nereceptinių vaistų reklamos vilioja labiau nei kartais pavargusio gydytojo aiškinimas apie ligų priežastis ir kad jas turime gydyti ne vaistais, o rūpindamiesi savimi. Neretai būtent reklama daro didžiulę įtaką žmonėms. Europoje pacientai bent jau yra apsaugoti nuo receptinių vaistų reklamos, tuo tarpu nereceptiniai preparatai reklamuojami aktyviai. Mūsų aplinkoje vaistai, rinkodaros sprendimų dėka, tampa „būtinąja preke“. Žmonės įtiki, kad tik vartodami vienokius ar kitokius preparatus bus sveiki ir laimingi. Toks fenomenas išsamiai aprašytas mokslinėje ir publicistinėje literatūroje. Ypač taikliai jį mini šeimos gydytojas iš JAV John Abramson savo knygoje “Overdosed America” – ją rekomenduočiau visiems savo pacientams“, - tvirtino K. Grigaliūnaitė.

Gydantis savarankiškai, nesunku suklysti

„Gydydamiesi savarankiškai, žmonės gali suklysti diagnozuodami sau ligą ir ją gydyti klaidingai pasirinktu vaistu. Problemų gali kilti ir nesilaikant vaisto pakuotės lapelyje nurodyto dozavimo rekomendacijų ar vartojant vaistą netinkamai, neatidžiai. Tarkime, neatsakingas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kitaip tariant, vaistų nuo skausmo, vartojimas gali sukelti sunkių virškinimo trakto sutrikimų, tokių, kaip opos, kraujavimas iš virškinimo trakto, virškinimo trakto prakiurimas, pažeisti inkstus. Žmonės linkę galvoti, kad visi vaistai nuo skausmo turi būti lengvai prieinami, parduodami be recepto. Tačiau retas kuris žino, jog ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas yra rizikingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, širdies nepakankamumu), taip pat turintiems šių ligų rizikos veiksnių. Minėti vaistiniai preparatai gali sukelti sunkiai numalšinamus galvos skausmus, nors gali būti vartojami būtent dėl galvos skausmo. Nepageidaujamam šių vaistų poveikiui itin jautrūs senyvi žmonės”, - aiškino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Nacionalinės procedūros skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog žmogus gali ir tiksliai žinoti, kuo serga, tačiau nerūpestingai, neatsakingai, netinkamai vartojamas vaistas, gali nesukelti gydomojo poveikio ir užuot padėjęs – pakenkti.

„Tad labai svarbu prieš pradedant vartoti vaistą, tiksliai žinoti: kas geriama, kada vaistas geriamas – prieš valgį ar po valgio, kiek kartų per dieną, kaip ilgai jį reikia vartoti, kokių ir kada galima tikėtis rezultatų, kokios galimos šalutinės reakcijos ir pan. Ši informacija pateikiama vaisto dėžutėje esančiame pakuotės lapelyje, kurį būtina perskaityti prieš pradedant vartoti vaistą. O iškilus bent menkiausioms dvejonėms, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.“, - teigė VVKT atstovė.

Su vaistininku kalbamasi ne tik apie vaistus

Praktika rodo, jog pirkdami vaistus, kai kurie žmonės linkę tartis, klausti patarimo, kaip juos vartoti, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie skubėdami prašo per ilgai jų neužlaikyti. Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė- Gagė sakė, kad kiekviena situacija yra be galo individuali, kiekviena žmonių grupė priklausomai nuo amžiaus, miesto, kuriame gyvena, ar nusiskundimo, dėl kurio prireikė vaistininko pagalbos, vaistinėje elgiasi skirtingai.

„Garbaus amžiaus žmonės be patarimų apie vaistų vartojimą mielai kalbasi su farmacijos specialistu apie dienos įvykius ar tai, kaip sekasi jų šeimos nariams, tuo tarpu jauni žmonės ateina daug pasiskaitę internete ir vaistininkui užduoda konkretesnius klausimus, tikisi konfidencialumo. Matome, kad miestų gyventojai siekia būti aptarnauti kuo greičiau, tad ir vaistininkas informaciją turi patiekti kuo operatyviau, tuo tarpu miesteliuose klientai skiria daugiau laiko pokalbiui, tad ir konsultacija būna kur kas ilgesnė, išsamesnė”, - tvirtino K.Nemaniūtė-Gagė.