Pasakyk, ką valgai

Prisiminus žinomą posakį „Ką valgai, tas esi“, šalies moksleivių mityba atrodo pasibaisėtina ne tik mitybos specialistams. Grįžę į mokyklas, jų valgyklose gaminamą valgį dauguma iškeičia į prekybos centruose parduodamus mėsainius, šokoladinius batonėlius bei traškučius, kuriuos užsigeria kokakola.

Medikai ragina ir tėvus, ir pedagogus pasirūpinti, kad vaikai valgytų visavertį maistą, ir primena, kad augančiai kartai jokiu būdu negalima duoti jokių riebaluose virtų, skrudintų ar spragintų gaminių. Būtina pasirūpinti ir tuo, kad moksleiviai negertų energinių bei gazuotų gėrimų ir sultinių koncentratų. Kasdieniame racione rekomenduojamos daržovės, vaisiai, uogos, sultys, grūdiniai ir ankštiniai produktai. Vaikai turi kasdien vartoti ir pieno bei jo produktų, kiaušinių, liesos mėsos, žuvies.

Be sintetikos

Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, karštame pietų patiekale turi būti daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Pirmenybė teikiama virtam vandenyje ar garintam bei troškintam maistui. Kartu turi būti patiekiama daržovių, vaisių ar jų salotų.

Rūkyti gaminiai gali būti pateikiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o ikimokyklinio amžiaus vaikams jų visai negalima valgyti. Šie gaminiai priskiriami menkaverčiams. Privalu vengti ir maisto iš genetiškai modifikuotų produktų, taip pat tokio, kuriame yra sintetinių priedų. Maistas turi būti pagamintas nenaudojant prieskonių mišinių bei ribojant druskos ir cukraus kiekį ir patiektas tą pačią dieną.

Jei gaminamas maltos mėsos patiekalas, ji turi būti sumalta tą pačią dieną. Vaisių ir daržovių moksleiviai turi gauti kasdien. „Sudarant valgiaraščius, reikia nepamiršti, kad tas pats patiekalas neturi būti patiekiamas dažniau kaip kartą per savaitę. Jei vaikai palieka nebaigtus valgyti patiekalus, matyt, jie jų nemėgsta, tad reikėtų pakoreguoti valgiaraštį“, – teigė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

Būtina įvairovė

Pasitaiko nusiskundimų, kad valgiaraščiuose keletą dienų iš eilės – įvairių pavadinimų, bet panašios sudėties pateikalai. Pavyzdžiui, vieną dieną patiekiamas karštas mėsiškas patiekalas su ryžiais, kitą dieną – mėsiška ryžių sriuba. To neturėtų būti. Mokyklose taip pat turi būti sudarytos sąlygos visiems nemokamai atsigerti geriamojo vandens iš tam skirtų butelių ar kitokių talpyklų, taip pat vandens, pripilto į individualias ar vienkartines stiklines. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros.

Vaikams reikia suteikti galimybę gauti ir karšto virinto vandens, kad arbatos ar kitokio karšto gėrimo galėtų pasiruošti patys. Gėrimai ir maisto produktai, kuriuose yra kavos ar kavamedžio pupelių ekstrakto bei cikorijų, vaikų ugdymo įstaigose neleistini. J. Karalevičienė teigė, kad daug angliavandenių turinčių produktų vaikams reikia kaip energijos šaltinio, tad jų mokyklų valgyklose turėtų būti nuolat.

Daugybė specialistų rūpinasi, kad vaikai sveikai maitintųsi ir augtų sveiki bei laimingi, tačiau realybė yra kitokia: vaikai, atrodo, tyčia viską daro priešingai, nei jiems geranoriškai patariama. Pakanka užsukti į bet kurį netoli mokyklos esantį prekybos centrą, ir bus aišku, ką moksleiviai perka per pertraukas tarp pamokų bei joms pasibaigus: įvairių riebalų prisigėrusių traškučių, kuriuose yra daugybė galiojimo laiką ilginančių bei skonį stiprinančių priedų, saldumynų, bandelių ir picų bei visokių nesveikų gėrimų. Visa tai tiesiog šluote šluojama nuo lentynų.

Įpročių šaknys – vaikystėje

Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė įsitikinusi, kad moksleivių valgymo įpročiai formuojasi nuo mažumės ir labai priklauso nuo to, kaip jie maitinasi ir ką jiems pateikia tėvai. Yra teorija, kad jau mamos įsčiose formuojasi būsimi vaiko mitybos įgūdžiai, kurie priklauso ir nuo to, ką nėščia būdama valgo jo mama.

Pasak pašnekovės, negerai, kad tėvai, išleisdami vaiką į mokyklą, neįdeda į kuprinę sveiko maisto, vaisių. Moksleiviai maitinasi vadinamuoju greituoju maistu, net ir vaikų gimtadieniai dažnai švenčiami tokią mitybą propaguojančiuose restoranuose. „Ką jie prisimins, kai suaugs, iš savo vaikystės? „McDonald’s“? – retoriškai klausė E. Kliukaitė. Juk galima vaikui surengti puikią šventę namuose, tarkime, įtraukiant jį į valgio gaminimą per žaidimą, kad jis pajustų malonumą dalyvaudamas šiame procese.

„Vaikas turėtų nuo mažumės susipažinti su sveika mityba, bet kai tėvai patys elgiasi priešingai, nei moko vaiką, jis nekreips dėmesio į žodžius, o kartos tėvų elgseną. Jei nutukę tėvai dėl to paties bars savo vaiką, rezultatas bus priešingas siekiamybei“, – aiškino dietologė. Kita vertus, juodą darbą atlieka ir reklama, pavyzdžiui, kokakolos: vaikai ją perka, geria, o po to skundžiasi pilvo skausmais.

Henrieta Aleknienė,

valstietis.lt