Antsvoris vadinamas XXI-o amžiaus rykšte. Tai liudija ir grėsminga statistika - kas trečias Europos gyventojas yra nutukęs. Siekiant kuo garsiau kalbėti apie šią problemą, kasmet spalio 15-19d. minima Pasaulio nutukimo savaitė, kurią inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šios savaitės minėjimo tikslas– plačiau informuoti visuomenę apie tinkamą kūno svorį, supažindinti su antsvorio bei nutukimo prevencija. Taip pat priminti visuomenei apie nutukimo priežastis ir jo pasekmes, pristatyti būdus, kaip galima išvengti nutukimo skiriant ypatingą dėmesį tinkamos mitybos bei fizinio aktyvumo skatinimui.
Antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai. Dažnas stresą malšina maistu, taip kaupdamas nereikalingus kūno riebalus, kiti dėl pasirinkto gyvenimo būdo per ilgai užsisėdi vietoje nesiimdami jokios aktyvios veiklos.
Kasmet didėjantis antsvorį turinčių žmonių skaičius verčia sunerimti. Europos Sąjungos (ES) šalyse kas antras gyventojas turi antsvorį, o kas trečias yra nutukęs. Nustatyta, kad čianet 21–37 proc. moterų turi antsvorį ir 7–36 proc. yra nutukusios, o vyrai atitinkamai 35–54 proc. turi antsvorį ir 6–29 proc. yra nutukę.
Tokį poveikį greičiausiai sukėlė smarkiai kintanti socialinė ir ekonominė aplinka, kuri padarė įtaką gyventojų energijos disbalansui. Smarkiai sumažėjo fizinis aktyvumas, padidėjo didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumas, pasikeitė maitinimosi įpročiai ir gyvenimo būdas. Reikia manyti, kad vien genetinis polinkis, kurį, be abejo, turi tam tikra, tačiau labai nedidelė gyventojų dalis, svorio pasikeitimo epidemijos be tokių socialinių veiksnių tikrai nesukeltų.
Nutukimo formų yra įvairių, tačiau dažniausias yra alimentarinis (maistinis) nutukimas, kuris pasireiškia dėl netinkamos mitybos ir paveldimo polinkio tukti. Dažnai tai rodo žmogaus nesirūpinimą savo sveikata. Rečiau pasitaiko nutukimas dėl sutrikusios hormonus gaminančių liaukų veiklos.
Vienodo ūgio ir panašaus amžiaus žmonės gali turėti įvairų kūno svorį dėl skirtingo sudėjimo, kaulų stambumo, raumenų išsivystymo. Kūno masė priklauso nuo genetinių faktorių, nuo maitinimosi įpročių, medžiagų apykaitos, energijos sunaudojimo, fizinio aktyvumo. Nutukusių tėvų vaikai dažnai taip pat būna nutukę. Tai ypač neramina, nes Europoje kasmet daugėja per didelį svorį turinčiu vaikų.
Norintiems išvengti antsvorio Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Edita Isakova pataria daugiau dėmesio skirti tinkamai mitybai. „Reikėtų atsisakyti riebaus, saldaus maisto, mažinti porcijas ir ypač pasistengti nevalgyti vakarais po 19 valandos. Taip pat nerekomenduojama valgyti skaitant, žiūrint televiziją. Geriau vengti nesveikų užkandžių, tokių kaip traškučiai, sausainiai ar saldainiai, taip pat alkoholio, nes visa tai – papildomas kalorijų šaltinis“, – patarimais dalijosi visuomenės sveikatos specialistė.
Sumažinti kūno svorį turėtų tie žmonės, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis, pastebimi kraujo lipidų pokyčiai, sergantys širdies, sąnarių ligomis, diabetu, metaboliniu sindromu, podagra. Kuo daugiau svorio priaugama su metais, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad antsvorio ir nutukimo didėjimas turi didelės neigiamos įtakos gyvenimo trukmei bei kokybei, įskaitant psichinę gerovę, nes turintieji antsvorį dažnai jaučia nepasitenkinimą savimi, psichologinę įtampą.