Pasaulinė rankų higienos diena: švara ir sauga – jūsų rankose

Ar galėjome kada pagalvoti, kad XXI amžiuje pacientų sauga viso pasaulio sveikatos priežiūros įstaigose vis dar tebebus svarbi bei aktuali visuomenės sveikatos problema? Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nukentėti keliaujant lėktuvu yra tik viena tikimybė iš milijono, tuo tarpu tikimybė, kad pacientui bus padaryta žala teikiant medicininę priežiūrą, yra nuo 1 iki 300. Įdomu tai, kad netgi pramonėje, kuri laikoma pavojingesne (pvz., aviacija, branduolinė pramonė), saugos rodikliai yra daug didesni nei sveikatos priežiūros srityje. Kaip ir kasmet, gegužės 5 d. PSO mini Pasaulinę rankų higienos dieną, siekdama informuoti visuomenę apie rankų higienos svarbą sveikatai, ir prisideda prie hospitalinių infekcijų prevencijos, siekdama išsaugoti pacientų gyvybę.

Reklama

2019 m. PSO paskelbė šūkį „Švara – saugios medicininės pagalbos garantas visiems – jūsų rankose“. Į švaros problemą PSO ragina atkreipti dėmesį penkiuose lygiuose:

1. Меdicinos personalas: teikdami medicinines paslaugas laikykitės aukštų higienos standartų!

2. Darbuotojai, atsakingi už prevenciją ir infekcijų kontrolę: stebėkite, kad būtų laikomasi infekcijų kontrolės standartų. Imkitės priemonių bei gerinkite praktiką.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai: ar jūsų įstaigoje laikomasi PSO rekomenduojamų infekcijų kontrolės bei rankų higienos standartų? Dalyvaukite 2019 m. PSO organizuojamoje apklausoje ir pradėkite veikti!

4. Sveikatos apsaugos ministerija: ar jūsų šalyje laikomasi infekcijų kontrolės standartų? Stebėkite, kad būtų laikomasi infekcijų kontrolės bei rankų higienos standartų bei imkitės priemonių, kad būtų teikiamos visuotinai kokybiškos medicininės paslaugos.

5. Pacientų teises ginančios organizacijos: gaudami medicinines paslaugas reikalaukite švaros. Tai jūsų teisė.

PSO skelbia 10 faktų apie pacientų saugą bei rankų higienos svarbą

1 faktas: pacientams daroma žala yra keturioliktoje vietoje tarp sergamumo ir mirtingumo priežasčių.

Apskaičiuota, kad hospitalizacijų skaičius per metus pasaulyje siekia 421 mln., iš jų hospitalizuotiems pacientams apie 42,7 mln. atvejų pasireiškia šalutinis poveikis sveikatai. Remiantis naujausiais duomenimis, daroma žala pacientams užima keturioliktą vietą tarp sergamumo ir mirtingumo priežasčių.

2 faktas: kas dešimtam pacientui, besigydančiam ligoninėje, padaroma žala sveikatai

Apskaičiuota, kad dideles pajamas gaunančiose šalyse kas dešimtas pacientas nukenčia besigydydamas ligoninėje. Ši žala gali būti padaryta dėl kelių klaidų ar šalutinio poveikio. Beveik 50 proc. žalos galima būtų išvengti. 26-iose mažų ir vidutinių pajamų šalyse (MVPŠ) žalos dažnio ir šalutinio poveikio tyrimo rezultatai rodo, kad žala siekia apie 8 proc., iš kurių net 83 proc. galima buvo išvengti, o 30 proc. baigdavosi mirtimi. Maždaug du trečdaliai visų šalutinių reiškinių atsiranda MVPŠ.

3 faktas: nesaugi vaistų skyrimo praktika kenkia sveikatai milijonams žmonių ir padaro milijardus dolerių finansinės žalos per metus.

Pagrindinė viso pasaulio pacientų žalos priežastis sveikatos sistemose – nesaugi vaistų skyrimo praktika ir klaidos. Manoma, kad žalos, susijusios su medicininėmis klaidomis pasaulyje, suma yra 42 mlrd. JAV dolerių per metus, neskaitant pajamų praradimo, darbo našumo sumažėjimo ar medicininių išlaidų. Tai sudaro beveik 1 proc. sveikatos išlaidų visame pasaulyje. Klaidos gali atsirasti dėl vaistų terapijos sistemų neveiksmingumo ir (arba) žmogiškojo faktoriaus. Pvz., darbuotojų nuovargis, prastos darbo sąlygos, darbo proceso sutrikimas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas – visi šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos vaistų skyrimui, išdavimui, reglamentavimui ir kontrolei medicinos praktikoje, o tai savo ruožtu gali sukelti žalos, negalios ar net mirties atvejus.

4 faktas: 15 proc. lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, yra panaudojama neefektyviai.

Paskutiniai duomenys skelbia, kad 15 proc. lėšų medicininės įstaigos panaudoja kovai su komplikacijomis, infekcijomis, pragulomis, venų tromboembolijomis. Apskaičiuota, kad vien tik su žala susijusių išlaidų suma siekia trilijonus JAV dolerių per metus.

5 faktas: investicijos, kuriomis siekiama sumažinti pacientų saugos incidentų skaičių, gali padėti sutaupyti nemažai lėšų.

Investicijos, kuriomis siekiama sumažinti pacientų saugos incidentų skaičių, gali sutaupyti nemažai lėšų ir padėti pasiekti geresnių gydymo rezultatų. Vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2010 iki 2015 m. tikslinės investicijos į pacientų saugos priemones (Medicare) sutaupė apie 28 mlrd. dolerių.

6 faktas: šimtui ligoninių pacientų tenka 14 ligonių, sergančių hospitalinėmis infekcijomis.
Nustatyta, kad šimtui hospitalizuotų ligoninių pacientų tenka 7 infekcijos atvejai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dideles pajamas gaunančiose šalyse ir 10 atvejų mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Pasaulyje dėl hospitalinių infekcijų kenčia milijonai pacientų. Europos Sąjungos šalyse kasmet registruojama apie 3,2 mln. hospitalinių infekcijų atvejų ir 37 000 pacientų miršta. Paprastos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, pvz., tinkama rankų higiena, gali sumažinti hospitalinių infekcijų dažnumą daugiau nei 50 proc.

7 faktas: kasmet daugiau nei milijonas pacientų miršta dėl pooperacinių komplikacijų.

PSO duomenys rodo, kad sergamumas ir mirtingumas, susijęs su chirurgija, visame pasaulyje yra aukštas. Apie 7 milijonai žmonių per metus tampa neįgaliais dėl pooperacinių komplikacijų, o daugiau nei milijonas žmonių miršta. Nors per pastaruosius 50 metų yra sumažėjęs su operacijomis ir anestezija susijęs mirtingumas, tačiau mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse jis išlieka nuo dviejų iki trijų kartų didesnis nei dideles pajamas gaunančiose šalyse.

8 faktas: neteisinga arba vėlyva diagnozė sukelia neigiamų pasekmių visose medicininės priežiūros stadijose ir daro žalą nepriimtinai dideliam pacientų skaičiui.

Tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip 5 proc. suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet tampa ambulatorinių klinikų diagnostikos klaidų aukomis. Neseniai atliktas patologinės anatomijos autopsijos rezultatų tyrimas parodė, kad diagnostikos klaidos sudaro apie 10 proc. mirčių tarp pacientų. Pagal Malaizijos pirminės sveikatos priežiūros centruose atliktų tyrimų rezultatus, diagnostikos klaidų paplitimas yra 3,6 proc. Medicininiai įrašai ligoninėse taip pat rodo, kad diagnostikos klaidos sudaro nuo 6 iki 17 proc. Duomenys apie mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis yra riboti, tačiau tikėtina, kad šių rodiklių vertės yra didesnės nei dideles pajamas gaunančiose šalyse, nes jose vyrauja tokie veiksniai, kaip ribota prieiga prie medicininės priežiūros ir diagnostikos testų, specialistų kvalifikacijos trūkumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir registravimo sistemos netobulumai.

9 faktas: jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas padidino medicininės priežiūros efektyvumą, tačiau radioterapijos metodų naudojimas medicinos reikmėms kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugai.

Jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas medicinos reikmėms yra vienintelis svarbiausias dirbtinės spinduliuotės šaltinis, turintis įtakos gyventojams. Visame pasaulyje kasmet atliekama daugiau kaip 3,6 mlrd. rentgenologinių tyrimų (tarp jų apie 10 proc. vaikams). Be to, kasmet atliekama daugiau kaip 37 mln. branduolinės medicinos ir 7,5 mln. radioterapijos procedūrų. Netinkamas ar nekvalifikuotas medicininės radiacijos naudojimas gali būti pavojingas tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros darbuotojams.

10 faktas: administracinės klaidos sudaro apie pusę visų pirminės sveikatos priežiūros sistemos klaidų.

Remiantis naujausiomis literatūros apžvalgomis, medicininių klaidų dažnis pirminės sveikatos priežiūros sistemoje svyruoja nuo 5 iki 80 iš 100 000 besikreipusiųjų. Dažniausios pirminės sveikatos priežiūros klaidų rūšys yra administracinės klaidos, susijusios su pagalbos teikimo sistemomis ir procesais. Apskaičiuota, kad 5–50 proc. visų pirminės sveikatos priežiūros medicinos klaidų yra administracinės.

Kokios hospitalinės infekcijos yra aktualios Lietuvoje?

Nors šiais laikais asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra didelė galimybė taikyti modernias hospitalinių infekcijų prevencijos priemones, tačiau hospitalinės infekcijos iki šiol kelia didelį rūpestį visuomenės sveikatos specialistams bei išlieka aktualios politikų dienotvarkėse. Vienas iš pagrindinių hospitalinių infekcijų rizikos veiksnių yra neteisingas antibiotikų vartojimas, skatinantis atsparių antibiotikams bakterijų plitimą – ypač per nešvarias rankas.

Kad hospitalinės infekcijos yra aktualios ir Lietuvoje, rodo 2018 m. paskelbti Higienos instituto duomenys. Iš savanoriškai pateiktų 42 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių (toliau – RITS) bei 57 chirurgijos skyrių duomenų analizės nustatyta, kad RITS gydėsi 2960 pacientų, chirurgijos skyriuose – 6197 pacientai (atliktos koronarinių arterijų šuntavimo, Cezario pjūvio, storosios žarnos, apendektomijos, cholecistektomijos, kirkšnies išvaržos, ortopedinės, šlapimo takų bei venų operacijos). 2018 m. bent viena hospitalinė infekcija užregistruota 13,8 proc. (370) RITS pacientų. Iš viso nustatyta 484 hospitalinės infekcijos (sergamumas – 18,1 atvejų tūkstančiui lovadienių). Atskiruose RITS sergamumas HI svyravo nuo 0 iki 50,5 atvejų tūkstančiui lovadienių. HI dažnis suaugusių pacientų grupėje – 19,6 proc., t. y. tris kartus didesnis nei vaikų (6,4 proc.). Didžiausią dalį visų nustatytų HI sudarė pneumonija (47,0 proc.) ir šlapimo takų infekcijos (12,2 proc.), kitos apatinių kvėpavimo takų infekcijos (10,9 proc.), mikrobiologiškai patvirtinta kraujo infekcija (9,1 proc.) ir operacinės žaizdų infekcijos (7,2 proc.).

Kokie yra dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai?

Dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai – Klebsiella padermės (15,5 proc.), kurios kartu su Acinetobacter padermėmis buvo pagrindinės pneumonijos sukėlėjos (atitinkamai 17,8 proc. ir 15,0 proc.). Kraujo infekcijas dažniausiai sukėlė Staphylococcus epidermidis (20,8 proc.). Lyginant su 2017 m. rezultatais, padaugėjo HI sukėlėjų, atsparių antimikrobiniams vaistams: meticilinui atsparių Staphylococcus aureus, Klebsiella spp., gaminančių plataus veikimo beta laktamazes (ESBL). Clostridium difficile skaičius išaugo nuo 0,5 iki 1,5 proc. 2018 m. operacinių žaizdų infekcijos (toliau – OŽI) chirurgijos skyriuose užregistruotos 60 pacientų (0,96 proc.). Daugiausia užregistruota paviršinių operacinių žaizdų infekcijų – 24 (40,0 proc.). OŽI dažniausiai išsivystė po koronarinių arterijų šuntavimo operacijų – 7,7 proc. ir storosios žarnos operacijų – 4,4 proc. Reikia pastebėti, kad antimikrobiniai vaistai profilaktikai buvo paskirti net 5235 operuotiems pacientams (84,5 proc.), o 40,5 proc. operuotų pacientų antimikrobinei profilaktikai jie buvo paskirti net 3 dienas ir ilgiau. Nenuostabu, kad 2018 metais buvo nustatyti 2 ligų sukėlėjai, atsparūs antimikrobiniams vaistams. 2018 metais duomenis pateikė 94 ligoninės (59 bendrojo pobūdžio ligoninės, 30 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių ir 5 kitos ligoninės). HI iš viso buvo užregistruota 438 abs. sk. (2,8 proc.): bendrojo pobūdžio ligoninėse – 344 (2,7 proc.), palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 94 (4,6 proc.). Tarp užregistruotų infekcijų vyrauja pneumonija, operacinių žaizdų infekcijos, šlapimo takų bei Clostridium difficile infekcijos. Vaikų iki 17 m. amžiaus – virškinimo sistemos infekcijos bei širdies ir kraujagyslių ligų infekcijos.

Kiek Lietuvos ligoninės sunaudoja rankoms dezinfekuoti skirto antiseptiko?

Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengta išsamia tyrimų ataskaita buvo nustatyta, kad Europos ligoninėse rankoms dezinfekuoti skirto antiseptiko vidutiniškai sunaudojama apie 24 litrus tūkstančiui lovadienių, o Lietuvoje – bendrojo pobūdžio ligoninėse mililitrais vidurkis lovadieniui siekė vos 10,1 (mediana 8,2), slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse mililitrais lovadieniui 5,1 (mediana 2,9). Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš 64 duomenis pateikusių ligoninių net 78,1 proc. neturi už antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimą atsakingų specialistų, o izoliacinių palatų skaičiaus šimtui lovų vidurkis tesiekė 0,7.

Kokios ligos visuomenėje plinta per nešvarias rankas?

Rankų švara nepraranda savo aktualumo ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir plačiojoje visuomenėje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių.

Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų: šigeliozė (bakterinė dizenterija), hepatitas A, virusinės žarnyno infekcijos (rotavirusinė bei norovirusinė infekcija), salmoneliozė, vidurių šiltinė, oro lašeliniu būdu perduodamos infekcijos (gripas, difterija, raudonukė, skarlatina, vėjaraupiai, tymai) bei naminių gyvūnų platinamos kirmėlinės ir grybelinės ligos. Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone išlieka tinkama rankų higiena. Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina net 90 proc. mikroorganizmų bei apie 40 proc. sumažina tikimybę susirgti. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) 2017 m. pateiktus duomenis, bendras sergamumo bakterinėmis (BŽI) ir virusinėmis žarnyno infekcijomis (VŽI) rodiklis 2004–2017 m. Lietuvoje padidėjo nuo 440 iki 701 atv. 100 tūkst. gyventojų. Bakterijų sukeltų žarnyno infekcijų lyginamoji dalis tarp visų žarnyno infekcinių ligų atvejų 2008–2017 m. sumažėjo nuo 61,6 iki 47,5 proc., tačiau padidėjo virusinių žarnyno infekcijų lyginamoji dalis – nuo 34,9 iki 52,1 proc. Didžiausi sergamumo salmonelioze, kampilobakterioze, ešerichioze, jersinioze bei nepatikslintomis BŽI buvo užregistruoti vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse.

Kokie yra pagrindiniai infekcinių ligų rizikos veiksniai?

2017 m. apie 58,1 proc. visų BŽI sirgusiųjų užsikrėtė namų aplinkoje – sąlyčio būdu ar nuo namuose paruošto ir suvartoto maisto, apie 34, 1 proc. – užsikrėtimo vieta liko nežinoma, kitur – 7,8 proc. 2017 m. net 54,7 proc. visų BŽI atvejų rizikos veiksnys nebuvo nustatytas, 34,8 proc. rizikos veiksnys buvo gyvūninės kilmės maistas ir jo produktai: vištiena (12,6 proc.), mėsa (10,7 proc.), kiaušiniai (5,8 proc.), pienas (2,8 proc.), žuvis (2,4 proc.), kita paukštiena (0,5 proc.). Sergamumas VŽI per paskutinius 10 metų įgavo didėjimo tendenciją: nuo 146,40 atv. 100 tūkst. gyventojų (2007 m.) iki 365,53 atv. 100 tūkst. gyventojų (2017 m.). 2017 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 225 protrūkiai, iš jų 73 (32,4 proc.) išplitę ir 152 (67,6 proc.) šeiminiai. Iš viso protrūkių metu susirgo 743 žmonės, iš kurių 458 buvo gydomi ligoninėse. Dažniausia protrūkių priežastis 2017 m. buvo rotavirusai ir salmonelės (49,8 proc.), nenustatytos etiologijos protrūkiai sudarė net 39,1 proc.

Pagrindiniai salmoneliozės protrūkių rizikos veiksniai buvo kiaušiniai (20,7 proc.), vištiena ir jos produktai (13,8 proc.), konditerijos gaminiai (13,8 proc.) ir maistas, kuris konkrečiai nenustatytas (31 proc.). Pagrindinis rotavirusinės ir nenustatytos etiologijos protrūkių rizikos veiksnys buvo asmens higienos stoka.

Ką daryti, norint išvengti įvairių infekcinių ligų?

Norint apsaugoti save bei šalia esančius žmones nuo įvairių infekcinių ligų, plauti rankas yra būtina visiems, ne tik medikams. Atsiminkite, kad nešvariomis rankomis negalima liesti akių, nosies ir kitų gleivinių, nes ligų sukėlėjai per jas lengvai gali patekti į žmogaus organizmą.

PSO, informuodama apie hospitalinių infekcijų aktualijas, faktus bei kviesdama prisijungti prie pasaulinės hospitalinių infekcijų saugos ir rankų higienos kampanijos, siekia mažinti pacientų sergamumą ir mirtingumą visose amžiaus grupėse.

PSO konstatuoja, kad prevencija ir kontrolė, įskaitant rankų higieną, yra labai svarbūs norint išvengti su sveikatos priežiūra susijusių hospitalinių infekcijų. Daugelis infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių yra paprastos, nebrangios ir veiksmingos, tačiau joms įdiegti bei įgyvendinti reikalingi ne tiek finansiniai ištekliai, kiek kvalifikuoti, kompetentingi, turintys aukštą sąmoningumo lygį bei atsakingi darbuotojai. Tereikia tik atkreipiant ypatingą dėmesį į PSO akcentuojamus penkis švaros lygius bei nurodomus sveikatos priežiūros sistemos įstaigose nustatytus sergamumo ir mirtingumo apibendrintus faktus, vadovautis PSO rekomenduojamu aukštu infekcijų kontrolės bei rankų higienos standartu, kokybišku prevencinių priemonių taikymu, pakankamu hospitalinių infekcijų valdymo išteklių panaudojimu, tinkamu antibiotikų skyrimo bei vartojimo valdymu bei įvairių vienkartinių priemonių naudojimu.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė