Pasaulinė sveikatos diena: svarbiausia gera sveikata ir saugus maistas

Pasaulinės sveikatos dieną eurokomisaras V. Andriukaitis pristato savo penkerių metų darbo prioritetus sveikatos ir maisto saugos srityje.

Reklama

Per 23 širdies chirurgo karjeros darbo metus manęs pacientai dažnai klausdavo, ar buvo galima išvengti jų ligos. Mano atsakymas remdavosi paprasta medicinos išmintimi: daugelis lėtinių susirgimų kyla dėl nesveiko gyvenimo būdo. Jų galima išvengti ar atitolinti, jei sveikai mintame, daugiau judame, vengiame rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo. Šiandieną pacientų nebegydau. Kartu su 28 valstybių valdžios institucijomis privalau užtikrinti, kad 500 milijonų ES piliečių sveikata būtų kuo geriausia, o maistas – saugiausias.

Šių metų Pasaulinę sveikatos dieną miniu pirmą kartą kaip ES Sveikatos ir maisto saugos komisaras. Tai puiki proga visiems mums pamąstyti apie sveikatos ir maisto svarbą mūsų kasdieniame gyvenime. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasidalinti mintimis apie savo prioritetinius darbus ateinantiems penkeriems metams. Jie paremti trimis principais: prevencija, skatinimu ir apsauga. Pirma, kuo daugiau sveikatos sistemų veiklos nukreipsime ligų prevencijai dabar, tuo mažiau lėšų gydymui privalėsime skirti ateityje. Antra, kuo daugiau gyventojai darys „sveikesnių“ pasirinkimų savo kasdienybeje, tuo mažiau kils ligų. Trečia, privalome geriau apsaugoti gyventojus nuo bet kokios sveikatos ar maisto saugos krizės.

Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema - maisto sauga. Saugus maistas - sveikos visuomenės pagrindas. Maisto saugos krizė gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai ir ekonomikai. Todėl saugus maistas man yra svarbiausias prioritetas. Per daugelį metų ES sukūrė tvirtą maisto saugos teisinį reguliavimą, kuriuo galime didžiuotis. Sieksiu užtikrinti, kad šie įstatymai išliktų pritaikyti realybei ir toliau užtikrintų aplinką, kurioje Europos vartotojai vis labiau pasitikėtų maisto saugumu, o verslas šiame sektoriuje dar labiau suklestėtų.

Artimiausiu metu kyla du svarbiausi iššūkiai – kaip kovoti su augančiu atsparumu antibiotikams ir hormonų sistemos sutrikimus sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis – endokrininiais disruptoriais. Atsparumas antibiotikams - tai šiuo metu viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių pasaulyje. Per dažnas ir netinkamas antibiotikų vartojimas, piktnaudžiavimas jais auginant gyvūnus lemia 25 000 pacientų mirčių per metus vien ES valstybėse. Dėl antibiotikams atsparių infekcijų kasmet patiriame 1,5 milijardo eurų žalos. Ji susidaro dėl padidėjusių sveikatos priežiūros išlaidų ir gydymo produktyvumo nuostolių. Pasiūlėme įstatymus, priėmėme veiksmų planą, kaip efektyviai išvengti mikrobinių infekcijų plitimo. Skatiname kurti modernius antibiotikus, vertiname, kokių tolimesnių veiksmų reiktų imtis.

Šiuo metu pasaulio dėmesys nukreiptas į Europą, kuri pirmoji imasi iniciatyvos dėl endokrininių disruptorių. Kol kas egzistuoja skirtingi mokslininkų požiūriai dėl šio gana naujo supratimo, kaip žvelgti į cheminių medžiagų kenksmingumą. Prieš priimdamas politinį sprendimą norėčiau tai atvirai aptarti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir atidžiai įvertinti galimą poveikį.

Kitas mano tikslas - nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vartotojų informavimo ir jų galimybės rinktis, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės rūpesčius bei išlaikant konkurencinę aplinką prekyboje. Atsakinga maisto gamyba koja kojon žengia su visuomenės sveikata ir ekonomikos reikalavimais. Maisto saugos, sveikos ir tvarios mitybos skatinimas gali ne tik prisidėti prie sveikesnės visuomenės, bet taip pat ženkliai sumažinti maisto švaistymą.

Visuomeninės sveikatos srityje ketinu pateikti priemonių sąrašą, kurį ES šalys galės naudoti spręsdamos sunkumus tiek visuomenės sveikatinime, tiek teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Kartu su ES valstybėmis sieksime nustatyti, kaip sustiprinti jų sveikatos priežiūros sistemas. Raginsiu vykdyti nuoseklesnę politiką lėtinių ligų atžvilgiu. Jos sudaro 63 proc. mirčių visame pasaulyje ir daugiau nei 70 proc. ES sveikatos priežiūros išlaidų.

Taip pat sieksiu užtikrinti, kad daugiau investuotume į rimtų tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, tokių kaip gripo pandemijos arba per maistą plintančių ligų, prevenciją. Nuolatos vertinsime, ar esamos teisinės piremonės tinkamai reglamentuoja realias grėsmes, ar mūsų piliečiai tinkamai apsaugoti.

Gyvenimo trukmės skirtumas tarp Europos šalių gyventojų yra 8,4 metų. Kartu egzistuoja ir dideli sveikatos skirtumai tarp skirtingą išsilavinimo lygį turinčių gyventojų. Manau, kad privalome toliau mažinti šią sveikatos ir prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų nelygybę šiandienos Europoje.

Sveikata ir maisto sauga yra neatsiejama mūsų egzistencijos dalis. Per ateinančius penkerius metus, ketinu energingai dirbti, kad ES piliečiai galėtų naudotis įperkama ir aukštos kokybės sveikatos priežiūra. Dirbsiu, kad gyventojai turėtų kuo geresnį maisto pasirinkimą, kad būtume geriau apsaugoti nuo maisto saugos krizių ir kitų grėsmių sveikatai. Tačiau negaliu to padaryti vienas. Sveikesnę sąjungą galime sukurti tik veikdami kartu bendradarbiaujant tiek su nacionalinėmis valdžios institucijomis, tiek su visomis suinteresuotomis šalimis.

Vytenis Andriukaitis,

Europos Sąjungos Sveikatos ir maisto saugos komisaras