Manekenė Eglė Terekaitė: „Gyvenimas yra didžiausia dovana ir jos švaistyti neverta“

Esu studentė, modelio darbas – tik malonus užsiėmimas, būdas uždirbti pinigų ir pamatyti pasaulį. Būdama 12-os gavau pirmąjį kontraktą skristi į Japoniją, o 13-os jau žingsniavau Tokijo podiumu, demonstravau drabužius ir dėvėjau nuotakos suknelę.

Kai manęs klausia ar esu pasiekusi karjeros viršūnę, užduodu sau klausimą o kas gi yra ta viršūnė? Kai uždirbi milijoną? Man svarbiausia, kad ši veikla teiktų  džiaugsmą, kad būtų vis dar įdomu, su nekantrumu laukčiau fotosesijų. Kol kas taip yra. Sulaukiu daug pasiūlymų iš įvairių mados sostinių, manau, pabaigus mokslus šia proga reikės naudotis. Tačiau norint būti sėkmingai, labai svarbu charakterio savybės, vidinis grožis, protas. Jei būsi tik graži išore, bet nemokėsi užsienio kalbos, nebūsi kantri ir atsakinga, gali pamiršti modelio darbą.

Visiškai nesureikšminu nei vakarienės su dizaineriu Roberto Cavali, nei šokių su dainininku Craig Davidu, nei pokalbių su Leonardo Dicaprio. Bendraudama su jais svajodavau, kad šalia manęs geriau būtų mano gyvenimo draugas, mama, tėtis ar draugės. Būti tarp įžymių žmonių nėra mano vertybė, mieliau vakarėlius iškeičiu į vakarą su gera knyga. Būdama milijoniniame Tokijo ar New Yorko mieste, kur mane supa minios žmonių, kartais jaučiuosi vieniša, juk visi artimiausi žmonės būna likę namuose.

Tinkamu laiku sutikau tinkamus žmones

Prieš kelerius metus draugės pakviesta mano mama nuėjo į prieskonių žinovo vegetaro Žilvino Užkuraičio paskaitą. Grįžusi pasakė, kad mėsos namuose daugiau negamins, išmetė visus „Santa Maria“ prieskonius, mikrobangų krosnelę. Tai buvo mūsų sveikuoliško gyvenimo kelio pradžia. Pamažu pradėjome domėtis, ką dedame į burną, kaip tas maistas pasiekia stalą, skaitėme literatūrą ir tapome sąmojingesni. Nors mūsų namuose niekada nebuvo alkoholio, cigarečių ar „čipsų“, turėjome mažai žinių apie sveiką gyvenimo būdą. Labai džiaugiuosi, kad visi buvome atviri ir neužsiblokavę, tad labai lengvai perėjome prie vegetarinės mitybos ir apskritai sveiko gyvenimo būdo. Pradėję maitintis vegetariškai visi pajutome kitą gyvenimo ir tarpusavio santykių kokybę. Užuojauta kiekvienai gyvai būtybei, dėkingumas ir meilė viskam, kas mus supa, tapo nuolatiniais mūsų palydovais. Sveikatos atžvilgiu išmokome gyventi taip, kad vaistų reikėtų minimaliai. Grūdinamės, mankštinamės. Jei kartais peršąlame, geriame arbatas su imbieru ir citrina.

Sveiko gyvenimo keliu pasukau drauge su visa šeima, o vėliau prisidėjo ir kelios draugės. Iš aplinkinių sulaukiu tik teigiamų reakcijų, nors atsiranda ir tokių, kurie stebisi.

Kai tik turiu laiko, savanoriškai prisidedu prie Sveikuolių sąjungos veiklos. Prieš kelis mėnesius organizavau fotosesiją, į kurią pakviečiau savo vegetarus draugus. Visi labai džiaugiamės rezultatu - išėjo puikios, pozityvios nuotraukos, kurios, tikiuosi, atkreips jaunimo dėmesį į tai, koks linksmas ir kokybiškas yra jaunų žmonių gyvenimas be svaigalų ir mėsos.

Man labai norisi, kad kuo daugiau žmonių būtų linksmesni, sveikesni, pozityvesni. Pradėjau bendrauti su Dariumi Ražausku, kuris paskaitas veda remdamasis seniausiais pasaulio raštais Vedomis ir įvairių psichologų darbais, įkvepia, skatina ką nors keisti gyvenime, tobulėti, būti geresniu sau ir kitiems. Tai paskaitos apie laimę, sveikatą, santykius su šeima, stresą ir jo valdymą, dienos režimą. Nors daugelis tuos dalykus žinome, bet galbūt nemokame pritaikyti praktiškai ar mums reikia priminimo, kas yra tikrosios vertybės. Darius tikrai įkvepia žmones geriems pokyčiams. Aš taip pat noriu stengtis dėl kitų. Noriu ne tik pati žinoti, mokytis, tobulėti, bet noriu tai daryti drauge su kitais bendraminčiais.

Ar verta gyventi sveikai?

Daugelis žmonių gyvena nesąmoningai ir per daug skubėdami. Jei bent trumpam sustotų, įsiklausytų į save, iš naujo atrastų santykį su gamta, nebūtų klausimo, ar verta gyventi sveikai. Tai ir yra mums tinkantis gyvenimo būdas, mūsų tikroji prigimtis, valgyti tai, ką duoda gamta – vaisius, daržoves, grūdus, natūralius pieno produktus, o ne ką teikia supermarketai.  Gyvūnai yra mūsų draugai, o ne maistas.

Sveikata man siejasi ne tik su vegetarine mityba, bet labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, mankštintis, grūdintis, tobulėti dvasiškai. Man norisi paklausti, ar verta gyventi nesveikai? Juk gyvenimas yra didžiausia dovana ir jos švaistyti neverta.