Pasaulyje daug nematomų žmonių
Gruodžio 10 d. visas pasaulis minėjo Žmogaus teisių dieną. Kartą per metus kovotojams už žmogaus teises pavyksta parodyti tuos, kurie visus metus sugeba išlikti nematomi. Narkotikų vartotojai, seksualinės mažumos, neįgalūs, sergantys užkrečiamomis ligomis, kitų tautybių asmenys – jų visų mūsų visuomenėje lyg ir nėra. Kodėl jų nenorime matyti?
Žmogaus teisių dienos proga Eurazijos žalos mažinimo tinklas, vienijantis 29 šalių organizacijas ir pavienius asmenis, išplatino pranešimą apie naują „nematomų žmonių“ kategoriją – narkotikus vartojančias moteris. Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione šios moterys yra ypač nematomos valstybių vadovams. Kai ko nors nematai, tada galima nuoširdžiai sakyti: „Pas mus to nėra“. Eurazijos žalos smažinimo tinklas dokumentuoja narkotikus vartojančių moterų pasakojimus, dauguma jų gan panašūs: dėl narkotikų vartojimo jos ima teikti seksualines paslaugas, jos patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš teisėsaugos pareigūnų, iš savo partnerių. Jas muša, prievartauja, prieš jas dažnai taiko psichologinį smurtą teisėsaugos pareigūnai, kai reikia gauti iš jų parodymus.
Eurazijos žalos mažinimo tinklo pranešime pasakojama apie Ukrainoje gyvenusią Leną, kuri yra mirusi. Ją sumušė policijos komisariate, reikalaudami duoti parodymus prieš jos vyrą. Lena prašė jos nemušti, nes jos kepenys nesveikos, ji serga hepatitu C, be to, jai sunkiai sekasi suvaldyti ŽIV infekciją ir dar ji laukiasi. Tačiau teisėsaugos pareigūnai ją ir jos sutuoktinį mušė, nes jie abu vartojo narkotikus, reikėjo gauti parodymus, kad galima būtų juos uždaryti į kalėjimą.
Nora iš Kirgistano dar gyva, ji penktą mėnesį nėščia, šiuo metu yra pakaitinio priklausomybės gydymo programos dalyvė. Tačiau jeigu medicinos personalas ją spaus dėl aborto ar sugyventinis varys į gatvę parduoti savęs, kad būtų pinigų, ji neturės į ką kreiptis pagalbos. Jos niekas neapgins, ji nėra saugi net namuose. Iš jos atimtos bet kokios teisės.
Eurazijos žalos mažinimo tinklas atkreipia dėmesį į pagrindinę priežastį, kodėl šios moterys yra nematomos – tai valstybinės kovos su narkotikais programos. Pareigūnai nekritiškai verčiami uždarinėti į kalėjimus visus, neskirstant į platintojus, vartotojus. Platintojas – nusikaltėlis, vartotojas – ligonis, kurį reikia gydyti. Kalėjimas – ne gydymo įstaiga.
Turime ir mes savo šalyje tokį kalėjimais gydomą atvejį, kurį vis pamini žiniasklaida – garsaus šalyje dainininko Radži biologinė mama. Kodėl niekam nekyla klausimas, kodėl ją taip retai gydo ir taip dažnai sodina į kalėjimą? Per daugybę vartojimo metų jos priklausomybė tapo labai stipri, ji neturi ir kitokio gyvenimo pavyzdžio, kad svajotų apie gražesnį gyvenimą be narkotikų. Jei ji nebūtų Radži mama, ji irgi būtų nematoma. Dabar ji matoma tik kaip kažkoks fenomenas, tačiau ne kaip žmogus, turintis teisę gauti gydymą, bet kokią kitą pagalbą.
Žmogaus teisės – toks painus reiškinys, pasirodo, per gyvenimą nors kartą kiekvieno iš mūsų teisės bus pamintos. Gal vien dėl prevencijos (kad taip nenutiktų man) verta atsimerkti ir pamatyti tuos nematomus? Tikrieji europiečiai jau seniai atrado sėkmingos visuomenės kodą – reikia drąsiai įvardinti problemas, tada jos greičiau sprendžiasi. Nematymas problemų nesprendžia.
Susiję straipsniai
